Afrikinis kiaulių maras
Esama situacija ir ligos patekimo rizikos
Afrikinis kiaulių maras (AKM) – labai užkrečiama virusinė kiaulių ir šernų liga. Virusas pirmą kartą pateko į Gruziją 2007 m., o vėliau išplito visoje Rytų Europoje ir pirmą kartą į Europos Sąjungą pateko 2014 m., kur pirmą kartą buvo nustatytas Lietuvoje šernams. Šiuo metu liga išplitusi ir kitose ES valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją ir kt.
Atsižvelgiant į AKM epidemiologinę padėtį, Europos Komisija ES valstybių narių teritorijas suskirstė pagal rizikos lygį:
I zona – (apribojimų taikymo zona) – dėl arti esančios užsikrėtusių šernų populiacijos. Šioje zonoje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai. Ūkiai turi atitikti biologinio saugumo reikalavimus. Atliekama nuolatinė kiaulių laikymo vietų valstybinė kontrolė ir stebėsena (mėginių atrinkimas).
II zona – (apribojimų taikymo zona), kurioje AKM nustatytas laukinėje faunoje (šernams), epizootinė padėtis nuolat kintanti. Taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų (laikymo vieta turi atitikti visus biologinio saugumo reikalavimus, atliekama nuolatinė oficiali veterinarinė priežiūra), prekyba gyvomis kiaulėmis galima Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijoje, o į trečiąsias šalis galima išvežti tik su tos šalies leidimu, jei trečioji šalis pripažįsta Europos Komisijos taikomą regionalizaciją. Kiauliena, kiaulienos produktais galima prekiauti tik iš oficialiai pripažintų ūkių, taikančių griežtus biologinės saugos reikalavimus. Draudžiama išvežti šernus ir jų produktus iš Lietuvos teritorijos į ES ir trečiąsias šalis.
III zona – (apribojimų taikymo zona), kurioje AKM nustatytas šernams bei naminėms kiaulėms, epizootinė padėtis nuolat kintanti. Gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje ir tik iš visiškai biologinės saugos reikalavimus įgyvendinusių ūkių. Kiauliena, kiaulienos produktais prekyba galima tik vietinėje rinkoje. Produktai privalo būti pažymėti specialiu sveikatingumo ženklu. Draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į ES bei Trečiąsias šalis.
Interaktyvus afrikinio kiaulių maro regionalizavimo žemėlapis
Pavojų kelia žmonės, turėję kontaktą su sergančiais gyvūnais, įvežami gyvūnai ar gyvūninės kilmės produktai iš užkrėstų teritorijų. Liga platinama tiesioginio arba netiesioginio kontakto keliu, ją gali pernešti gyvūnai, žmonės bei išplatinti, pvz. transporto ir apyvokos priemonėmis.
Draudžiama importuoti gyvūnus ir gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių, kuriose ši liga yra paplitusi arba šalis neturi statuso (ES reikalavimai).
Draudžiama savo reikmėms įsivežti gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių (ES reikalavimai, atliekama pasienio kontrolė).
Ligos paplitimas
AKM išplitęs Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Rytų Europoje, Kaukaze, Italijos Sardinijos saloje ir Azijoje.
Kam afrikinis kiaulių maras pavojingiausias?
Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės bei šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos.
Ligos klinikiniai požymiai
Ligos inkubacinis laikotarpis trunka nuo 5 iki 15 dienų, bet gali užsitęsti ir ilgiau.
Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė.
Ūmi forma – labai virulentiška, sukelianti kiaulių karščiavimą iki 40,5–42 °C, apie ausis, uodegą, pilvą, krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Kiaulės neėda, sutrinka jų koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju), veislinėms kiaulėms pasireiškia abortų atvejų. Jos nugaišta per 6–13 dienų nuo ligos pradžios. Kiaulių mirtingumas siekia 100 proc.
Poūmė forma sukelia į ūmią ligos formą panašius klinikinius požymius, tačiau šie yra ne taip stipriai išreikšti. Pakyla kiaulių kūno temperatūra, jos beveik visą laiką guli, atsiranda reprodukcijos problemų. Kiaulės, sergančios lėtine afrikinio kiaulių maro forma, gali išgyventi 15–45 dienas nuo infekcijos pradžios. Kiaulių mirtingumas siekia 30–70 proc.
Lėtinė forma sukelia mažiau pastebimus klinikinius požymius. Užsikrėtusioms kiaulėms pasireiškia trumpalaikių ligos požymių, gali pasitaikyti pagerėjimo periodų. Kiaulės netenka svorio, jų temperatūra svyruoja, prasideda kvėpavimo takų uždegimai, odos nekrozės, pasireiškia artritų.
Kiaulių ūkiuose fiksuojamas 100 proc. kiaulių gaišimas.
Ligos plitimo būdai ir rizika
AKM virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat kai kuriose šalyse (Afrikoje, kai kuriose Azijos ir Pietų Europos valstybėse) jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, užkrėstas maisto atliekas ir pan.
Ši liga per placentą perduodama vaisiui. Paukščiai, musės ir žmonės gali mechaniškai pernešti virusą iš užkrėstų gyvūnų sveikiems. Kiaulių savininkas gali sukelti ligą šerdamas kiaules termiškai neapdorotomis ir užkrėstomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų.
Afrikinio kiaulių maro virusas plinta nepriklausomai nuo metų laiko, gyvūno amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui.
Užsikrėtimo keliai
- Tiesioginis kontaktas (su ekskretais, sekretais, krauju, sperma).
- Netiesioginis kontaktas (per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, užkrėstas maisto atliekas ir pan.).
- Pervežant užkrėstas kiaules.
- Per užkrėstas transporto priemones.
- Šeriant kiaules užkrėstomis maisto atliekomis.
- Per užkrėstą aprangą ar apavą, įrankius, įrangą, medžiagas, adatas.
- AKM virusą gali mechaniškai pernešti žmonės, paukščiai, nariuotakojai.
- Šernų populiacijoje AKM virusas plinta tiesioginio kontakto būdu arba per šernų gaišenas ir išmatas.
Prevencinė vakcinacija
Vakcinos nuo AKM nėra.
INFORMACIJA ŪKININKUI
Kaip išvengti ligos patekimo į ūkį
Veterinarijos specialistai pateikia svarbiausias rekomendacijas šios ligos prevencijai:
- stebėti savo gyvulius, atkreipti dėmesį į neįprastus jų požymius ar elgesį;
- naujai įsigytas kiaules kurį laiką laikyti atskirai, atidžiau stebėti jų sveikatos būklę;
- kol bus nustatyta ligos priežastis, sergančias kiaules reikia atskirti nuo sveikųjų;
- vengti laukinių gyvūnų kontakto su naminiais gyvūnais;
- laikytis higienos reikalavimų, pvz.: valyti ir dezinfekuoti darbo drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvažiuojančias ir išvažiuojančias iš fermos;
- neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių;
- nešerti kiaulių maisto atliekomis.
Pastebėjus AKM ar panašius gyvūno sveikatos pakitimus, nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojui. Laikantiems šiai ligai imlius gyvūnus gyventojams ar juos prižiūrintiems asmenims nesilankyti kitose fermose, ūkiuose, sodybose.
Biologinio saugumo priemonių reikalavimai neverslinėse ir verslinėse kiaulių laikymo vietose
Transporto dezinfekcija
Transporto priemonės turi būti išvalytos ir dezinfekuotos prieš ir po gyvūnų pervežimo.
Kaip pranešti apie AKM įtarimus
Apie bet kokius AKM įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio). Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvūnus nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.
VMVT pasirengimas valdyti AKM
- Vykdoma AKM stebėsena.
- Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie AKM grėsmę.
- Atnaujinti biologinio saugumo priemonių reikalavimai neverslinėse ir verslinėse kiaulių laikymo vietose.
- Pakeisti Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro nuostatai.
- NMVRVI yra paskirtoji LT laboratorija, atliekanti AKM tyrimus.
Veiksmai įtarus AKM
AKM įtarimas, bet dar nesant patvirtinimo:
- ūkio stebėsena;
- atliekamas visų ūkyje esančių gyvulių ir gyvulininkystės produktų surašymas;
- uždraudžiamas imlių gyvulių patekimas į / iš įtariamo užsikrėtusio ūkio;
- prie ūkio įėjimo įrengtas dezinfekcijos punktas;
- atliekamas epidemiologinis tyrimas;
- įtarimo atveju aplink ūkį gali būti nustatyta kontroliuojama teritorija, kurioje uždraudžiamas gyvūnų judėjimas.
Veiksmai patvirtinus AKM
- Visi užkrėsti ar įtariami gyvuliai ūkyje turi būti saugiai nugaišinti.
- Užkrėstame ūkyje atliekamas valymas ir dezinfekcija, naudojant atitinkamas dezinfekavimo priemones (gyvūnų laikymo vieta, transporto priemonės, kuriomis gyvūnai vežami ir įranga, kuri turėjo sąlytį su gyvūnais).
- Užkrėstos teritorijos, nugaišinti gyvuliai, pašarai, mėšlas ir kitos medžiagos turi būti tinkamai dezinfekuoti ir sunaikinti.
- Bet kokie gyvūniniai produktai iš paveikto ūkio turi būti atsekti ir apdoroti, kad būtų sunaikinti visi AKM virusai.
- Turi būti atliktas epidemiologinis tyrimas siekiant nustatyti:
- kada AKM pateko į ūkį;
- ligos patekimo keliai;
- kokie veiksniai (gyvūnų, žmonių, transporto ar kiti užkratą pernešantys) galėjo platinti AKM.
Apribojimų zonų nustatymas
- Apsaugos zona: nustatoma 3 km spinduliu aplink užkrėstą vietą, kur taikomos griežtos kontrolės priemonės.
- Priežiūros zona: sukuriama 10 km spinduliu aplink ligos židinį, kur vykdoma sustiprinta stebėsena. Tikslios šios zonos ribos nebūtinai turi būti apskritos, tačiau turi būti atsižvelgta į natūralius geografinius barjerus, administracines ribas ar kitus barjerus.
- Turi būti atsekti visi gyvūnai, kurie buvo išvežti iš šių zonų likus mažiausiai 15 d. iki nustatyto ankstyviausiai užsikrėtusio gyvūnų.
- Visi aplinkiniai kiaulių ūkiai turi būti užregistruoti ir surašyti visi imlūs gyvūnai.
- Šiuose ūkiuose atliekami ligai imlių gyvūnų klinikiniai ir laboratoriniai kraujo tyrimai.
- Atliekami nušautų šernų laboratoriniai tyrimai.
- Imlių gyvūnų negalima išvežti iš ūkių.
- Gyvūninės kilmės produktai negali būti išvežami iš zonos.
Gyvūnų ir gyvūninių produktų įvežimas iš šalių, kuriose nustatyta AKM
Pagrindiniai reikalavimai dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų įvežimo iš AKM paveiktų šalių:
- Gyvų gyvūnų įvežimas:
- Kiaulių įvežimas iš AKM paveiktų šalių ar regionų yra griežtai draudžiamas.
- Kiti gyvūnai gali būti įvežami tik su veterinariniu sertifikatu, jei nėra pavojaus AKM plitimui.
- Kiaulienos ir kiaulienos produktų įvežimas:
- Reikalingas oficialus veterinarinis sertifikatas, patvirtinantis, kad produktai atitinka ES reikalavimus.
- Draudžiama įvežti neperdirbtą kiaulieną, termiškai neapdorotus gaminius ir šviežią mėsą.
- Pašto siuntos ir asmeninis bagažas:
- Iš AKM paveiktų trečiųjų šalių draudžiama įvežti kiaulienos produktus asmeniniame bagaže ar paštu (pvz., dešras, rūkytą kiaulieną, lašinius).
- Keliautojai, pažeidę šį draudimą, gali būti baudžiami, o produktai – konfiskuojami ir sunaikinami.
- Kitos gyvūninės kilmės prekės:
- Pienas ir pieno produktai, perdirbti pagal ES reikalavimus, gali būti įvežami.
- Kailiai, odos ir kita gyvūninė produkcija gali būti įvežama, jei jie buvo tinkamai apdoroti ir neturi AKM užkrato pavojaus.
- Transporto priemonių ir įrangos reikalavimai:
- Transporto priemonės, gabenančios gyvūnus ar gyvūninius produktus, turi būti tinkamai išvalytos ir dezinfekuotos.
- Draudžiama įvežti šiaudus, pašarus ir kitus produktus, kurie galėjo turėti kontaktą su AKM virusu.
Svarbu žinoti:
- Prieš įvežant gyvūnus ar gyvūninius produktus iš AKM paveiktų regionų, būtina pasitikrinti naujausius VMVT bei Europos Komisijos reikalavimus.
- Pažeidus šiuos reikalavimus, gali būti taikomos administracinės baudos ir konfiskuojamos prekės.
- AKM plitimui suvaldyti vykdomi griežti patikrinimai pasienio kontrolės punktuose.
Aktualu keliaujantiems į šalis, kuriose pasireiškė AKM
Draudžiama įsivežti AKM imlius gyvūnus ir iš jų pagamintus gyvūninės kilmės produktus į Lietuvą.
Patariama:
- vengti kontaktų su naminiais ir laukiniais gyvūnais AKM imliais gyvūnais;
- vengti lankytis gyvūnų turguose ir ūkiuose;
- laikytis asmeninės higienos ir dažnai plauti rankas.
INFORMACIJA MEDŽIOTOJAMS
Pagrindiniai apsisaugojimo būdai:
- Laikytis biologinio saugumo reikalavimų medžioklės metu.
- Gabenti sumedžiotus žvėris taip, kad būtų išvengtas skysčių tekėjimas į aplinką.
- Vengti tiesioginio kontakto su sumedžiotu gyvūnu, naudoti vienkartines pirštines.
- Po gyvūno išdorojimo ar kontakto su nugaišusiu gyvūnu, kruopščiai nusiplauti rankas.
- Susidariusias gyvūnines atliekas saugiai patalpinti į atliekų duobę.
- Dezinfekuoti savo transportą įrankius ir aprangą, ypač batus.
Praneškite apie sumedžiotus su neįprasta elgsena gyvūnus, rastas įtartinas gaišenas VMVT užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108.
Moksliniai tyrimai
Naudinga informacija (dalomoji medžiaga)
Kaip afrikinis kiaulių maras patenka pas kiaules?
Afrikinio kiaulių maro biosaugos priemonės
Afrikinis kiaulių maras: aptikimas ir diagnostika. Vadovas veterinarams
Atnaujinimo data: 2025-02-12