Kam skirtos savikontrolės sistemos ir kodėl maisto įmonių reikalaujama jas turėti?

Savikontrolės sistemas paprasčiausia apibūdinti kaip apsaugą nuo galimybės nesaugiam maisto produktui patekti į rinką. Juolab, kad atsakomybė užtikrinti, jog gaminamas ar parduodamas produktas būtų saugus visoje jo gamybos ir tiekimo grandinėje iki pat suvartojimo, tenka maisto tvarkymo subjektui.

Šių sistemų diegimas privalomas visoms maistą tvarkančioms įmonėms, nes taip apsaugomas ir vartotojas, ir pati įmonė nuo galimų nuostolių. Nesaugiam produktui patekus į rinką, įmonė gali patirti labai didelių finansinių netekčių, o vartotojas – sveikatos problemų. Tad tokiomis sistemomis turi būti suinteresuotos ir pačios maisto įmonės.

Yra dvi teisės aktais numatytos savikontrolės sistemos. RVASVT, kuri paremta rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų principais, sistema arba Geros higienos praktikos taisyklės (GHPT), jeigu jos yra suderintos tam sektoriui. RVASVT sistema gali būti diegiama bet kurio maisto gamybos proceso valdymui. Ši sistema suteikia didesnes galimybes taikant tarptautinius standartus ir išplėčiant rinką už Lietuvos ribų. GHPT labiau orientuotos į smulkias ir vidutines maisto įmones. Jos yra individualizuotos konkrečiam sektoriui pagal tame sektoriuje būdingą maistą ir veiklą, padeda verslininkams įvertinti, analizuoti jų vykdomo verslo maisto saugos pavojus, užtikrinančius gaminamų maisto produktų rizikos (pavojų) suvaldymą ir saugos reikalavimų įgyvendinimą. Įdiegta GHPT yra įrodymas, kad įmonė siekia maksimaliai užtikrinti maisto saugą.

VMVT skatina mažuosius ir vidutinius maisto verslo atstovus būti aktyvesnius rengiant GHPT trūkstamose srityse, o maisto tvarkymo subjektus, kurie taiko atitinkamas GHPT, kreiptis ir bendradarbiauti su GHPT rengėjais, kad GHPT būtų atnaujintos ar maksimaliai atitiktų to maisto verslo poreikius ir maisto saugą.

VMVT tinklapyje yra pateiktos gairės RVASVT sistemos ir GHPT kūrimui . Ar šios sistemos yra įdiegtos ir ar jos veikia efektyviai, VMVT tikrina patikrų metu.