Maisto švaistymas ir parama maistu

Maisto švaistymas – Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Maistas atliekomis virsta tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose šalyse. Kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų. Europos Sąjungoje (ES) – 88 mln. tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas.

Maistas kasdien prarandamas arba išmetamas viešojo maitinimo įstaigose, mažmeninės bei didmeninės prekybos vietose ir namų ūkyje. Daugiausia maisto atliekų ES susidaro namų ūkyje – apie 53 proc., tačiau nemažai maisto atliekų išmetama ir perdirbimo įmonėse (apie 19 proc.), viešojo maitinimo įmonėse (apie 12 proc.), žemės ūkyje (apie 10 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (apie 5 proc.). Pasaulyje per metus daugiausia išmetama dar tinkamų vartoti vaisių, daržovių bei šakniavaisių.

Maisto švaistymo priežastys – maisto švaistymo problema aktuali visoje maisto tiekimo grandinėje, pradedant žemės ūkio produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, perdirbimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu.

Nepamatuotą vartojimą ir maisto švaistymą skatina:

• Netinkamas pirkinių ir ruošiamo maisto porcijų skaičiaus planavimas;
• Reklaminių akcijų paskatintas apsipirkimas;
• Žinių, kaip reikėtų vartoti produktus, pažymėtus tinkamumo vartoti terminais „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“, trūkumas;
• Standartinės patiekalų porcijos restoranuose ir valgyklose, per mažai galimybių vartotojui užsisakyti pusę porcijos arba ne visą porciją (atsisakant kurio nors ingrediento);
• Iššūkiai restoranams, valgykloms ir kitoms viešojo maitinimo įstaigoms numatyti ir suplanuoti  klientų skaičių (perteklinė gamyba);
• Išskirtinės kokybės reikalavimai ir rinkodaros taisyklės maisto produktų, ypač vaisių ir daržovių, kepinių, formai, spalvai, konsistencijai ir pan. mažmeninėje prekyboje;
• Sezono metu natūraliai atsirandantis tam tikrų maisto produktų perteklius;
• Įtakos saugai neturintys produktų ar jų pakuotės pažeidimai gamybos, pakavimo ar transportavimo metu;
• Netinkamas produktų laikymas / transportavimas;
• Netinkamai įvertintos gamybos apimtys, blogas žaliavų valdymas ir produkcijos perteklius gamyboje ir kt.

Iniciatyvos maisto švaistymui ES sumažinti – kovojant su maisto švaistymo problema Europos Sąjungos šalys įsipareigojo iki 2030 m. siekti perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje  „nuo lauko iki stalo“.  Maisto atliekų prevencija įtraukta į Europos Komisijos naująjį  žiedinės ekonomikos paketą, skirtą Europos perėjimui prie žiedinės ekonomikos, kuris turėtų paskatinti pasaulinį konkurencingumą, tvarų augimą ir naujų darbo vietų kūrimą.

Rekomendacijos, kaip sumažinti maisto atliekas savo kasdieniame gyvenime

Namuose:

•   Planuokite savo valgius;
•   Suvartokite savo maisto likučius;
•   Supraskite sąvokas („Tinka vartoti iki...“ yra informacija apie maisto saugą, o „Geriausias iki...“ - apie maisto kokybę);
•   Rinkitės mažesnę lėkštę (jei reikės, galėsite vėliau įsidėti daugiau maisto);
•   Užšaldykite maistą! (vartoti paruoštomis porcijomis);
•   Tinkamai laikykite maistą (patikrinkite, ar maisto produktų etiketėse yra nurodymų dėl jų laikymo, šaldytuve palaikykite 1–5 °C temperatūrą);
•   Žinokite, ką turite savo maisto atsargų sandėliuke ir šaldytuve;
•   Namuose laikomus maisto produktus sukeiskite vietomis – ką pirmiau įsigijote, tą pirmiau ir suvartokite!

Parduotuvėse arba turguje:

•   Susidarykite pirkinių sąrašą;
•   Nepirkite tada, kai esate alkani;
•   Pirkite tik tokį kiekį, kokio jums reikia (reikiamo dydžio pakuotes arba nefasuotus maisto produktus);
•   Rinkitės netobulus vaisius ir daržoves (jie dažnai parduodami su nuolaida);

Darbe, mokykloje, universitete:

•   Prašykite, kad būtų patiekta jums tinkama valgio porcija (valgykloje);
•   Tikrinkite savo darbovietės šaldytuvą ir vaisių krepšelį;
•   Skleiskite žinias – su kolegomis dalykitės patarimais, kaip išvengti maisto atliekų;

Kavinėse, restoranuose ir viešbučiuose:

•   Rinkitės mažesnę lėkštę (jei reikės, galėsite vėliau įsidėti daugiau maisto);
•   Išeidami pasiimkite savo valgių likučius.

Kuo skiriasi sąvokos  „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“

Nuoroda „Geriausias iki ...“ arba „Geriausias iki ... pabaigos“ (t. y. minimalus tinkamumo vartoti terminas) nurodoma ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių. Pavyzdžiui: kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir pan. Pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki ...“ nurodytam terminui, maisto produktai dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi.

Nuoroda „Tinka vartoti iki ...“ (t. y. maksimalus tinkamumo vartoti terminas) nurodoma ant greitai gendančių maisto produktų ir per trumpą laiką gali neigiamai paveikti žmonių sveikatą. Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai ar pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir  pan.  Pasibaigus šalia užrašo „Tinka vartoti iki ...“ nurodytam terminui, maisto produktai gali būti nesaugūs ir neturi būti vartojami.

Kokiems maisto produktams tinkamumo vartoti terminas gali būti nenurodytas?

Tinkamumo vartoti termino galima nenurodyti prekiaujant:

• neluptomis, nesmulkintomis arba panašiai neapdorotomis šviežiomis daržovėmis ir vaisiais; ši nuostata netaikoma daigintoms sėkloms ir kitiems panašiems produktams, pvz., ankštinių augalų daigams,
• vynais, likeriniais, putojančiais, aromatintais vynais ir panašiais produktais, gautais iš kitų nei vynuogės vaisių, ir gėrimais, klasifikuojamais KN 2206 00 subpozicijoje, gautais iš vynuogių ar vynuogių misos,
• gėrimais, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 % arba didesnė,
• kepiniais arba miltiniais konditerijos gaminiais, kurie, atsižvelgiant į jų sudėtį, paprastai suvartojami per 24 valandas nuo pagaminimo,
• actu,
• valgomąja druska,
• kietuoju cukrumi,
• konditerijos gaminiais, susidedančiais beveik vien iš aromatinto ir (arba) dažyto cukraus,
• kramtomąja guma ir panašiais kramtomaisiais produktais.

VMVT  parengtos taisyklės dėl labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo (dokumentas) numato, kad:

Labdarai gali būti perduodama:

- Saugus maistas, neatitinkantis kokybės, prekybos standartų, ženklinimo ir kitų reikalavimų;

- Supakuotas maistas, paženklintas „Geriausias iki ...“, po nurodytos galiojimo datos gali būti tiekiamas labdarai pagal Aprašo priede pateiktas galiojimo terminų pratęsimo rekomendacijas.

Labdarai perduoti draudžiama:

- Maisto produktus su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu „Tinka vartoti iki...“;

- Alkoholinius gėrimus;

- Namuose pagamintus maisto produktus (išskyrus atvejus, kuomet gamintojas turi tokiai veiklai išduotą VMVT leidimą);

- Maistą pažeistose pakuotėse, jei šie pažeidimai gali pakenkti maisto produkto saugai;

- Jūros gėrybes.

Priimantys labdarą subjektai maistą gali perpakuoti, perfasuoti ar perrūšiuoti, tačiau turi užtikrinti privalomos maisto produktų ženklinimo informacijos pateikimą labdaros gavėjui.

Rekomendacijos paramai skirto maisto tvarkymui, kurios taikomos tik labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ teikiamiems maisto produktams Ukrainai (dokumentas)

VMVT parengtos taisyklės dėl negyvūninio maisto naudojimo gyvūnams šerti (dokumentas) numato, kad:

Maisto tvarkymo subjektai, išskyrus viešojo maitinimo įmones, gali negyvūninį maistą (grūdus ir jų produktus, sėmenis, saulėgrąžas, riešutus, ankštines kultūras, duonos ir pyrago gaminius (be įdarų su gyvūniniais produktais), makaronus, bulvių gaminius, aliejų, daržoves, vaisius) atiduoti gyvūnams šerti, jeigu šis maistas:

• Netinka prekybai, pvz.: dėl mechaniškai pažeistų pakuočių, deformacijos ir kt., tačiau nekelia pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai (be gedimo, puvimo, pelėjimo požymių, neužterštas pakuotės liekanomis ir kitomis medžiagomis, kenkėjais);
• Į šį maistą nepateko (nebuvo įmaišyta) gyvūninių produktų.

Naudingos nuorodos:

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1552988684202&uri=CELEX:52017XC1025(01)

https://ec.europa.eu/food/safety/food_waste_en

http://www.fao.org/food-loss-and-food-waste/en/