Lietuva išlaiko laisvos šalies statusą nuo kelių virusinių gyvūnų ligų
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo oficialų patvirtinimą iš Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (ang. WOAH), kad Lietuva ir toliau išlaiko laisvos šalies nuo snukio ir nagų ligos, smulkiųjų atrajotojų maro bei afrikinės arklių ligos statusą. Taip pat ši pasaulinė organizacija Lietuvą pripažino kaip nereikšmingos rizikos šalį galvijų spongiforminės encefalopatijos atžvilgiu.
Toks patvirtintas laisvos šalies statusas yra labai svarbus Lietuvos eksportuotojams ir importuotojams, arklius tarptautinėms varžyboms ar parodoms ruošiantiems veisėjams bei arklininkystės atstovams, nes šių virusinių užkrečiamųjų ligų rizika išlieka labai maža.
„Neapimtos gyvūnų snukio ir nagų ligos bei smulkiųjų atrajotojų maro, taip pat ir afrikinės arklių ligos statusas yra garantas, kad mūsų šalies eksportuotojams ar dalyvavimui arklių varžybose nebus taikomi apribojimai ir neprireiks papildomų tyrimų“, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas. Kartu jis pabrėžia, kad kasmet dedama nemažai pastangų tokiam rezultatui išlaikyti – tam yra įgyvendinami, periodiškai nuolat peržiūrimi ir atnaujinami kovos su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis planai, vykdoma šių ligų stebėsena ir prevencija.
Laisvos šalies statusui pasitvirtinti VMVT kasmet WOAH pateikia ligų stebėsenos, gyvūnų ir gyvūninių produktų importo duomenis bei informuoja apie nacionaliniuose teisės aktuose priimtus pakeitimus.
Kam pavojingos šios ligos?
Snukio ir nagų liga yra labai užkrečiama, tačiau dažniausiai nemirtina virusinė naminių ir laukinių porakanopių gyvūnų liga. Ja serga dykaraginių (Bovidae) šeimos gyvūnai, tokie kaip galvijai, zebu, buivolai, jakai, taip pat avys, ožkos, kiaulės, visi laukiniai atrajotojai ir kiaulinių (Suidae) šeimos gyvūnai. Kupranugariniai (Camelidae) šeimos gyvūnai – tai kupranugariai, lamos ar vikunos yra mažiau imlūs. Žiurkės, pelės, jūrų kiaulytės ir šarvuočiai gali būti užkrėsti eksperimentiškai. Žmonėms ji nepavojinga, tačiau ekonomikai atneša didžiulius nuostolius. Suaugę gyvūnai gaišta retai, prieauglis gaišta dėl širdies raumens uždegimo.
Afrikinė arklių liga dažniausiai plinta tarp arklių, mulų, asilų, zebrų. Drambliai, kupranugariai ir šunys irgi gali būti užsikrėtę, tačiau jiems dažniausiai nepasireiškia klinikiniai požymiai. Ligą sukelia afrikinės arklių ligos virusas, priklausantis Reoviridae šeimai ir Orbivirus šeimai. Arkliams ši liga dažniausiai baigiasi mirtimi, bet kitiems arklinių rūšių gyvūnams ir mišrūnams gali pasireikšti tik lengvi klinikiniai požymiai.
Smulkiųjų atrajotojų maras daugiausia plinta tarp avių, ožkų ir kitų smulkiųjų laukinių ir naminių atrajotojų. Ligos sukėlėjas morbilivirusas priklauso Paramyxoviridae šeimai. Virusas artimas galvijų maro, vėjaraupių ir šunų maro virusui.
Galvijų spongiforminė encefalopatija – lėtinė galvijų liga, kuriai būdingi degeneraciniai pakitimai nerviniame audinyje. Netipinės formos ši liga dažniausiai nustatoma vyresniems galvijams.
Apie šių ligų įtarimus ar jų pasireiškimą privaloma pranešti VMVT užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).
Atnaujinimo data: 2025-01-09
Taip pat skaitykite:
Taupantiems laiką: vizitui į VMVT įdiegta rezervacijos sistema
Mėlynojo liežuvio liga toliau plinta: Lenkijoje jau 4-tas atvejis galvijų bandoje