VMVT yra pradėjusi diskusijas dėl paršelių kastracijos alternatyvų
Šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) jau yra pradėjusi diskusijas su nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijomis dėl chirurginės paršelių kastracijos alternatyvų. Lietuvoje paršelių po gimimo, iki 7 dienų, kastracija be nuskausminimo nėra draudžiama, tačiau teisės aktai neužkerta kelio taikyti ir alternatyvius sprendimus. Kiekvienas ūkis gali pasirinkti – taikyti nuskausminimą, atsisakyti kastracijos pasitelkiant genetinę atranką, naudoti mėsos brandinimą, šaldymą ir pan., siekiant sumažinti vadinamąjį „kuilienos“ kvapą.
Kastracija be nuskausminimo dažniausiai atliekama siekiant išvengti nepageidaujamo paršelių elgesio, pagerinti mėsos kokybę ir sumažinti specifinio kvapo tikimybę. Nors Europos Sąjungos gyvūnų gerovės direktyvoje yra leidžiama tokia išimtis, vis dėlto augantis visuomenės sąmoningumas bei Europos Komisija skatina ieškoti tinkamesnių alternatyvių metodų.
Svarbu, kad pokyčiams būtų pasiruošusi ir visuomenė – jei kastravimo būtų atsisakyta, į rinką dažniau galėtų patekti vadinamosios „kuilienos“ mėsos. Dalis vartotojų jau dabar teikia pranešimus VMVT dėl tokių produktų, todėl visuomenės informavimas ir pasirengimas – labai svarbus žingsnis.
Ar tokia mėsa išlieka kokybiška?
Androstenonas – steroidinis hormonas, gaminamas kiaulių sėklidėse, kaupiasi jų riebaliniame audinyje ir gali skleisti specifinį kvapą verdant mėsą. Panašiai veikia ir skatolas – junginys, susidarantis žarnyno bakterijoms skaidant triptofaną. Abu šie junginiai suteikia mėsai vadinamąjį „kuilienos“ kvapą.
Vokietijos mokslininkai teigia, kad šių hormonų kiekį galima sumažinti taikant genetinę atranką ir kryptingą veisimą. Tokios priemonės leidžia parinkti kiaules, kurios gamina mažiau androstenono ir skatolo ir taip išlaikyti įprastas juslines mėsos savybes be būtinybės taikyti skausmingas procedūras.
Svarbu žinoti, kad „kuilienos“ kvapo mėsos skonis ar kvapas neturi įtakos jos saugai – ji priklauso nuo mikrobiologinės ir cheminės taršos. Tad jei mėsa pasižymi stipriai neišreikštu specifiniu kvapu, ji yra saugi vartoti. Be to, verta prisiminti, kad dalis visuomenės vartoja, pavyzdžiui, nekastruotų šernų (patinų) mėsą, kuri neretai pasižymi dar intensyvesniu kvapu, tačiau tokia mėsa vis tiek laikoma saugia ir yra naudojama maistui.
Vis dažniau ir Lietuvoje pradedama diskutuoti apie galimybę atsisakyti skausmingų procedūrų ir ieškoti humaniškų alternatyvų. Toks pokytis reikštų, kad rinkoje dažniau pasirodytų produktai su šiek tiek jaučiamu neįprastu kvapu. Ar esame pasirengę žengti šį žingsnį dėl gyvūnų gerovės?
Šalys, kurios uždraudė išimtį atlikti chirurginę iki 7 dienų paršelių kastraciją be nuskausminimo, yra šios: Vokietija, Šveicarija, Suomija, Danija, Norvegija, Nyderlandai, Švedija, Prancūzija, Austrija, Italija (dalinis draudimas).
Kitos šalys išimties paršeliams iki 7 d. kastracijos be nuskausminimo nėra uždraudusios.
Atnaujinimo data: 2025-05-12
Taip pat skaitykite:
Nustatyti papildomi UAB „Medaus pirkliai“ galimai suklastoto medaus kiekiai – tyrimas tęsiamas
Susirūpinimas iš visuomeninės organizacijos dar kartą išgirstas – VMVT tęsia pradėtus procesus
Nesaugaus maisto atvejai visame pasaulyje: JAV atšaukia daugiau nei 1,7 mln. kiaušinių iš rinkos
Gidas vartotojui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus
Pasaulinės maisto saugos dienos proga: apie įrankius, kurie keičia vartotojo vaidmenį