ES ir tarptautiniai santykiai

ES ir tarptautiniai santykiai

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES) Lietuva siekia kuo geriau įtvirtinti narystę ES. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, prisidėdama prie šio tikslo, siekia užtikrinti pagrindinius ES rinkos priežiūros principus, suteikdama prioritetą maisto saugos, vartotojų teisių apsaugos bei gyvūnų užkrečiamųjų ligų neapimtos šalies statusą pagal ES ir tarptautinius reikalavimus. Nuo tiesiogiai su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla susijusių institucijų gebėjimų parengti pozicijas ir efektyvaus dalyvavimo ES Acquis priėmimo, ES vizijos formavimo procese kokybės priklauso, kaip bus ginami šalies interesai gyvūnų sveikatingumo, gerovės, maisto saugos srityse. Todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai, paskirti atstovauti šiuos Lietuvos Respublikos interesus ES institucijų darbo organuose, privalo užtikrinti aktyvų ir rezultatyvų nacionalinių interesų atstovavimą ES.

VMVT taip pat yra kitų tarptautinių organizacijų narė

Nuo 1993 m. Lietuva yra Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) Europos komisijos dėl snukio ir nagų ligos kontrolės (EuFMD) narė. Šiuo metu šios komisijos nariais yra 39 Europos šalių vyriausieji veterinarijos pareigūnai.
Daugiau informacijos – http://www.fao.org/eufmd/en/

Dar 1932 m. Lietuvos Respublika buvo priimta į Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją, kurios tikslas – organizuoti ir koordinuoti moksliškai pagrįstas kovos su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis priemones ir profilaktiką, siekiant jas likviduoti bendromis daugelio šalių pastangomis. 1992 m. buvo atkurtos Lietuvos narystės teisės Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijoje. Šiuo metu organizacija vienija valstybines veterinarijos tarnybas 182 pasaulio šalyse.
Daugiau informacijos – https://www.oie.int/en/home/

VMVT taip pat yra Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuolatinis atstovas Lietuvoje ir atlieka atlieka sąsajos tarp EFSA ir nacionalinės maisto saugos institucijos, mokslinių tyrimų institutų, kitų suinteresuotų asmenų vaidmenį.
Daugiau informacijos – https://www.efsa.europa.eu/en

Pirmininkavimas ES Tarybai

Pirmininkavimą ES Tarybai pradėjusi Švedija nuo 2023 m. sausio 1 d. ir toliau tęsė prieš tai pirmininkavusios Prancūzijos bei Čekijos darbus, atkreipdama dėmesį į tokias prioritetines sritis kaip saugumas, konkurencingumas, žalioji ir energetikos pertvarka, demokratinės vertybės ir teisinė valstybė, išskirdama prioritetinės temas ir veterinarijos srityse:

•  Bendra tema – tvari gyvūninės kilmės produktų gamyba;
•  Gyvūnų gerovė – susijusi su ES teisės aktų peržiūra;
•  AMR – gyvulininkystės ir prevencinės gyvūnų sveikatos priemonės, skatinančios atsakingą antimikrobinių medžiagų naudojimą;
•  Paukščių gripas – kaip galima pagerinti biologinį saugumą?;
•  Maisto sauga – nauji tikrinimo būdai;
•  Viena sveikata – aktualūs klausimai.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai perėmė Ispanija, kurios pirmininkavimo metu buvo numatyti 4 Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų (CVO) posėdžiai – liepos 12 d., lapkričio 8 d., gruodžio 4-5 d. ir neformalus CVO posėdis Madride rugsėjo 25-27 d. Aktualios temos: biologinė sauga gyvūnų pervežimo metu; paukščių gripas – vakcinacijos strategija; gyvūnų gerovė – nauji teisės aktų pasiūlymai; prekybos klausimai – SPS ir regionalizacija; WOAH – observatorijos vaidmuo ir metinė ataskaita.

Po Ispanijos pirmininkavimo, nuo 2024 m. sausio 1 d. ES Tarybai pradėjo pirmininkauti Belgija, kuri irgi stengsis apsaugoti Europą, stiprinti bendradarbiavimą, pasirengti geresnei mūsų visų ateičiai. Daugiausia dėmesio bus skiriama šešioms teminėms sritims, toliau palaikant Ukrainą bei remiant 2024–2029 m. strateginės darbotvarkės priėmimą:

1. Teisinės valstybės, demokratijos ir vienybės gynimas;
2. Konkurencingumo stiprinimas;
3. Žalio ir teisingo pereinamojo laikotarpio siekimas;
4. Socialinės ir sveikatos darbotvarkės stiprinimas;
5. Žmonių ir sienų apsauga;
6. Globalios Europos skatinimas.

Belgijos pirmininkavimo metu planuojami 5 Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų (CVO) posėdžiai – sausio 25-26 d., kovo 4 d., balandžio 18-19 d., gegužės 21 d. ir neformalus CVO posėdis birželio 3-5 d.

Atstovavimas ES darbo grupėse

2023 m. dalyvauta 222 Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos darbo grupių posėdžių (97% dalyvavimas sudarė iš sostinės ir 3% dalyvavimas sudarė iš Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje).

2022 m. dalyvauta 202 Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos darbo grupių posėdžių (98% dalyvavimas sudarė iš sostinės ir 2% dalyvavimas sudarė iš Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje).

2021 m. dalyvauta 186 Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos darbo grupių posėdžių (99% dalyvavimas sudarė iš sostinės ir 1% dalyvavimas sudarė iš Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje).