Pašarų atsekamumas

Vadovaujantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su paskutiniais pakeitimais, 18 straipsnio 1–3 dalimis,

1) turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą;

2) maisto ir pašarų verslo operatoriai turi įstengti nustatyti kiekvieną asmenį, pateikusį jiems maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną bei kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą. Tam tikslui minėti operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias galimybę kompetentingų institucijų prašymu pateikti joms šią informaciją;

3) maisto ir pašarų verslo operatoriai privalo vietoje turėti sistemas bei taikyti procedūras, suteikiančias jiems galimybę nustatyti kitas įmones, į kurias yra pateikti jų produktai. Kompetentingų institucijų prašymu ši informacija yra joms pateikiama.

Teisės aktuose įtvirtinta pašarų ūkio subjekto pareiga – užtikrinti galimybę visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti pašarą. Pagrindinis atsekamumo užtikrinimo principas „vienas žingsnis į priekį ir vienas žingsnis atgal“ reiškia, kad pašarų ūkio subjektas turi žinoti iš ko įsigyjo pašarą ir kam pašarus pateikė, jei pašarai teikiami į rinką. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenumatyta pareiga nustatyti pašarus įsigijusio vartotojo iš pašarų mažmeninės prekybos vietų.