Skip to main content

DUK

Afrikinis kiaulių maras perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat virusą perneša erkės (Ornithodoros, Lietuvoje šio tipo erkių nėra). Netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą ir t. t., šeriant kiaules netinkamai apdorotomis virtuvių atliekomis. Ši liga per placentą perduodama vaisiui. Kraujasiurbiai vabzdžiai ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Kiaulių savininkas gali sukelti infekciją šerdamas kiaules neapdorotomis maisto atliekomis.

Prievolės gaišinti gyvūnus užkrėstam ūkyje teisės aktai nenumato. Sprendimas gaišinti gyvūną gali būti priimtas dėl jo blogos (blogėjančios) sveikatos būklės. Taip pat tikslo vakcinuoti jau užsikrėtusius gyvūnus nėra, nes jiems jau yra susidarę antikūnai.

Su VMVT leidimu bus leidžiama išvežti gyvulius skerdimui Lietuvos Respublikoje.

Be apribojimų, bet atkreiptinas dėmesys, kad galimas ženklus primilžio sumažėjimas ir pieno rodiklių pakitimai.

Apribojimų ir specialiųjų reikalavimų skerdykloms ir pieno perdirbimo ūkiams nėra nustatyta.

Galvijų, avių ir ožkų ūkiai neskirstomi į verslinius ir neverslinius. Nuo ūkio dydžio apribojimų dydis nepriklauso. Mažiausia ribojimų taikymo zona MLL atveju yra 150 km.

Ne.

Reikalavimai dėl MML laisvo statuso ar papildomų tyrimų į pieno produktams ar mėsai, skirtai ES rinkai ar eksportuojamai į trečiąsias šalis, netaikomi.

Ne, mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga. Žmonės nuo sergančių gyvulių ir kontaktų su jų krauju užsikrėsti negali. Net jei įkanda užkrėstas mašalas, šia liga žmonės neužsikrečia.

Virusą platina kraujasiurbiai mašalai, priklausantys Culicoides genčiai. Iš gyvūno gyvūnui liga neperduodama. Pagrindinis būdas užsikrėsti yra uodų įkandimai.

Liga labiausiai pažeidžia avis, ožkas ir galvijus. Avių ir ožkų ligos eiga dažniausiai sunkesnė – gaišimas gali siekti iki 8 %. 

Virusas aktyvus apie 2–3 savaites.

Galvijai dažniausiai pasveiksta, bet susirgusios avys ir ožkos gali nugaišti.

Liga gali būti besimptomė arba pasireikšti tokiais požymiais kaip: karščiavimas, pieno primilžio sumažėjimas, gaišimas, abortai ir padidėjęs veršelių gaištamumas.

Gyvūnams apsaugoti nuo mėlynojo liežuvio ligos naudojamos šios priemonės: vakcinavimas (tik žinant serotipą), repelentai, mašalų gaudyklės, ventiliatoriai, gyvulius verta laikyti tvartuose ir tvarkyti aplinką.

Kol kas sprendimas kompensuoti vakcinavimą nėra priimtas – tai yra Žemės ūkio ministerijos kompetencija.

Patys mašalai neišgyvena žiemos sąlygomis, tačiau jų kiaušinėliai gali peržiemoti. Nauji mašalai išsirita tik pavasarį ir iš karto neužsikrečia virusu.

Teoriškai taip, bet tai nėra pagrindinis plitimo būdas.

Ne, apribojimai pienui, mėsai ar pašarams nėra taikomi. Apribojimai galioja tik gyviems gyvuliams ir genetinei medžiagai.

Į ES gyvus galvijus galima eksportuoti tik laikantis zonų taisyklių. Surinkimo centrai, esantys ribojimo zonoje, privalo laikytis apribojimų.  

Trečiosios šalys yra nustačiusios savo reikalavimus gyvulių importui ir dažniausiai reikalauja, kad gyvuliai būtų iš MLL neapimtos šalies arba būtų ištirti dėl šio ligos.

Taip, galvijus skersti į ES šalis galima vežti, jei apie tai pranešama likus ne mažiau kaip 48 valandoms, o paskerdžiami per 24 valandas nuo atvykimo.

Už pranešimus apie mėlynojo liežuvio ligos įtarimus atsakingi gyvulių laikytojai ir privatūs veterinarijos gydytojai. Nepranešus įtarus ligą arba jau apie nustatytą MLL, taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro (toliau – AKM) plitimą mūsų šalyje, asmenims mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas, nes tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas bei operatyviai juos pašalinti iš aplinkos, ir tokiu būdu užkirsti kelią galimam ligos plitimui. 

 Asmenims, radusiems šerno gaišeną ir apie ją pranešusiems Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT), mokama 30 eurų dydžio išmoka už kiekvieną rastą šerno gaišeną.

Pranešti galima:

  • užpildžius anketą;
  • elektroniniu paštu [email protected]; 
  • arba telefonais 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai), +370 5 242 0108 (tinka skambinant iš užsienio)

Prašymą išmokai gauti už šerno gaišeną asmenys turi pateikti elektroniniu paštu [email protected]

Teikdami informaciją asmenys turi nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (GPS)). Radus nugaišusį šerną draudžiama jį transportuoti, judinti, imti mėginius, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. VMVT rekomenduoja radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (pavyzdžiui, užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę didelę šaką ar pan.). VMVT atstovai gali paprašyti esant galimybei parodyti tikslią gaišenos radimo vietą.

Išmokos už suteiktą informaciją mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Tais atvejais, kai apie tą pačią šerno gaišeną praneš keli asmenys, teisę į išmoką turės pirmasis informaciją pateikęs asmuo.

Daugiau informacijos apie išmokas už rastas šernų gaišenas galite rasti čia.

Šio ligos inkubacinis laikotarpis trunka nuo 4 iki 19 dienų. Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė.

Ūmi forma – labai virulentiška, sukelianti karščiavimą iki 40,5–42 °C. Apie ausis, uodegą, pilvą, krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Užsikrėtęs gyvūnas neėda, sutrinka koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju), paršingoms kiaulėms pasireiškia abortai. Dažniausiai užsikrėtęs gyvūnas (tiek kiaulė, tiek ir šernas) nugaišta per 3–5 dienų nuo ligos pradžios, tačiau gali užsitęsti ir iki 20 d. Kiaulių gaišimas užsikrėtus siekia 100 proc., šernų – iki 95 proc. Ši ligos forma nustatoma Lietuvoje.

Poūmė forma sukelia į ūmią ligos formą panašius klinikinius požymius, tačiau šie yra ne taip stipriai išreikšti. Pakyla užsikrėtusio gyvūno kūno temperatūra, beveik visą laiką guli, atsiranda reprodukcijos problemų. Kiaulės ir šernai, sergantys lėtine afrikinio kiaulių maro forma, gali išgyventi 15–45 dienas nuo infekcijos pradžios. Gaišimas užsikrėtus siekia 30–70 proc.

Lėtinė forma sukelia mažiau pastebimus klinikinius požymius. Užsikrėtusiems gyvūnams (kiaulėms ir šernams) pasireiškia trumpalaikių ligos požymių, gali pasitaikyti pagerėjimo periodų. Netenkama svorio, kūno temperatūra svyruoja, prasideda kvėpavimo takų uždegimai, odos nekrozės, pasireiškia artritų.

Paukščių gripas plinta dėl kontakto su sergančiu paukščiu, arba per užterštą aplinką, tačiau paukščių gripo virusas neplinta oru. Ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Pavyzdžiui, užsikrėtusio paukščio išmatose gyvybingas virusas gali būti aptinkamas nuo 44 iki 105 dienų. Trukmė, kiek virusas išliks gyvybingas, priklauso nuo aplinkos sąlygų. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Didžiausią tikimybę užsikrėsti turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę.

Paukščius galima vakcinuoti nuo paukščių gripo, vakcina sustabdo viruso dauginimąsi ir plitimą, tačiau vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo skirtingais paukščių gripo viruso potipiais. Mokslininkai šiuo metu sukūrė paukščių vakciną nuo H5N1 viruso. ES nedraudžia vakcinuoti paukščių nuo paukščio gripo. Kai kurios ES valstybės, esant reikalui, yra pasirengusios vakcinuoti egzotinius ir zoologijos soduose laikomus paukščius.

Kai kurie paukščių gripo potipiai gali būti pavojingi ir žmogui, tačiau šiuo metu Europoje plintantis H5N8 paukščių gripo potipis nėra pavojingas žmonėms. Skirtingai nuo įprasto gripo viruso, paukščių gripo virusas neplinta oru, todėl kitų potipių paukščių gripo virusu žmonės gali užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuodami su gyvais ar kritusiais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis. Įrodymų, kad šio gripo virusą gali perduoti žmogus - žmogui, nėra.

Ne, nes nustačius paukščių gripą, paukščiai ligos židinyje apsvaiginami ir nugaišinami. Gaišenos ir ūkio produkcija (pvz. kiaušiniai), pašarai saugiai sunaikinami. Griežtos apsaugos priemonės taikomos ir ūkiuose, kuriuose yra įtariamas ligos protrūkis. Be to, reiktų žinoti, kad apdorojant termiškai paukščių gripo virusas žūsta.

Liesti rastų nugaišusių arba leisgyvių laukinių paukščių nerekomenduojama. Taip pat patartina nelesinti laukinių paukščių iš rankų, vengti kitokio tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. Jeigu tenka liesti ar laikyti rankose laukinius paukščius, privalu griežtai laikytis asmeninės higienos.

Vadovaujantis Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2026/131 9 straipsniu, tarp Europos Sąjungos valstybių narių gali būti vežamas jaunesnis kaip 12 savaičių amžiaus augintinis, neskiepytas nuo pasiutligės, jeigu tenkinamos nustatytos sąlygos.

Jaunesnis kaip 12 savaičių amžiaus nevakcinuotas augintinis gali būti vežamas nekomerciniais tikslais, jeigu:

  1. Augintinis yra paženklintas mikroschema ir atitinka gyvūnų identifikavimo reikalavimus.
  2. Turi galiojantį ES gyvūno augintinio pasą.
  3. paskirties valstybė narė iš esmės leido atlikti tokį perkėlimą ir informavo visuomenę tam skirtoje interneto svetainėje, kad toks perkėlimas leidžiamas, ir tenkinama viena iš šių sąlygų:
  • gyvūno augintinio savininkas arba įgaliotas asmuo pateikia pasirašytą deklaraciją, kurioje nurodoma, kad nuo gimimo iki perkėlimo nekomerciniais tikslais gyvūnai augintiniai neturėjo sąlyčio su laikomais sausumos gyvūnais, kurie, kaip įtariama, yra užsikrėtę pasiutligės virusu, arba laukiniais į sąrašą įtrauktų rūšių, imlių pasiutligės viruso infekcijai, gyvūnais, arba
  • su gyvūnais augintiniais vežama motina, nuo kurios jie tebėra priklausomi, ir iš individualaus identifikavimo dokumento galima nustatyti, kad prieš jauniklių gimimą motina buvo skiepyta nuo pasiutligės vakcina, atitinkančia Deleguotojo reglamento (ES) 2020/688 VII priedo 1 dalyje nustatytus galiojimo reikalavimus.

Tokiu atveju šuniuko vežimas tarp Europos Sąjungos valstybių narių yra galimas neprivalant atlikti pasiutligės vakcinacijos prieš kelionę.


Deklaracijos forma su jaunesniu nei 12 savaičių augintiniu 

Dėl veterinarijos sertifikato išdavimo galite kreiptis į VMVT elektroniniu paštu [email protected]. Užpildę Prašymą arba pateikti prašymą e.paslaugų portale.

Jums reikės pateikti nustatytos formos prašymą, gyvūno augintinio paso visų lapų su įrašais kopijas ir sumokėtos valstybės rinkliavos kvitą.

Mokėjimo informacija:

  • Gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
  • Gavėjo kodas: 188659752.
  • Sąskaitų numerius rasite čia 
  • Įmokos kodas: 5742

Mokesčio dydis:

  • komercinio sertifikato išdavimas gyvūnų siuntai - 85 Eur
  • veterinarijos sertifikato išdavimas nekomerciniais tikslais gabenant gyvūnus augintinius (kelionė su šeimininku) - 28 Eur.


Sertifikatas išduodamas per 72 valandas nuo kreipimosi. Dokumentus reikia pateikti ne vėliau kaip 3 d. d. iki išvykimo dienos.

Prieš atsiimant sertifikatą, gyvūną reikėtų papildomai nuvesti pas privatų veterinarijos gydytoją, kuris atliktų sveikatos patikrinimą ir įvertintų, ar gyvūnas yra tinkamas kelionei.

Daugiau informacijos apie veterinarijos dokumentus rasite čia

Taip, pranešti VMVT dėl veterinarijos praktikos licencijos turėtojo asmens duomenų pasikeitimo yra privaloma. Licencijos turėtojas per 10 d. d. nuo duomenų pasikeitimo VMVT turi pateikti turimą licencijos originalą arba jos dublikatą (tai galima padaryti atvykus į VMVT Paslaugų departamento teritorinį apygardos paslaugų skyrių arba atsiunčiant registruotu paštu), pateikti rašytinį laisvos formos prašymą patikslinant licencijos duomenis ir pateikti dokumento (pvz.: santuokos liudijimo, asmens tapatybės kortelės ar paso, laikino leidimo gyventi Lietuvoje ) kopiją, kuriuo patvirtinami pasikeitę duomenys, bei pridėti valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (už veterinarijos praktikos licencijos duomenų patikslinimą, papildymą ar dublikato išdavimą taikomas 28 Eur mokestis).

Priimtas VMVT direktoriaus 2025 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. B1-549 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. B1-654 „Dėl Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Priimtas įsakymas įsigalios 2026 m. gegužės 1 d.  

VMVT pažymi, kad minėtas sąrašas nebuvo atnaujinamas nuo 2023 metų, ir informacija apie nepatikimus maisto tvarkymo subjektus šiuo metu nėra skelbiama.

Jeigu gamintojai planuoja galutiniams vartotojams tiesiogiai ar mažmeninės prekybos subjektams, kurie nuo gamybos vietos nutolę ne toliau kaip 100 km atstumu, mažais kiekiais tiekti pirminius produktus, išskyrus gyvūninius produktus, jie gali vadovautis Mažais kiekiais vietinei rinkai tiekiamų pirminių produktų, išskyrus gyvūninius produktus, tvarkymo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-486 „Dėl Mažais kiekiais vietinei rinkai tiekiamų pirminių produktų, išskyrus gyvūninius produktus, tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai) Atkreipiame dėmesį, kad šių Reikalavimų 1 priede yra nustatyti maži pirminių produktų, išskyrus gyvūninius produktus, kiekiai, kuriems taikoma supaprastinta tvarka. Jeigu gamintojai, prieš pradėdami Reikalavimų 2 punkte nurodytą veiklą, apie tai raštu, el. paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis praneša savo veikimo vietoje esančiam VMVT Priežiūros departamento apygardos priežiūros skyriui apie numatomus rinkai tiekti pirminius produktus, registruotis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) tvarkomame Maisto tvarkymo subjektų sąraše neprivaloma (nepranešus Reikalavimų nustatyta tvarka laikoma, kad ūkio subjektas nevykdo pareigos registruotis VMVT tvarkomame Maisto tvarkymo subjektų sąraše). 

 

Eil. nr.Produkto pavadinimas Per metus pagaminamų ir patiekiamų rinkai pirminių produktų kiekis 
1.BulvėsIki 5 000 kg
2.Smulkūs vaisiai ir uogos (braškės, serbentai, slyvos ir kt.)Iki 2 000 kg
3.Stambūs vaisiai (obuoliai, kriaušės)Iki 5 000 kg
4.Šakniavaisinės, svogūninės ir gūžinės daržovės (morkos, burokėliai, ropės, salierai, kopūstai, česnakai, svogūnai ir kt.)Iki 4 000 kg
5.Sezoninės daržovės, kurių tiekimas rinkai yra trumpalaikis (agurkai, pomidorai, paprikos ir kt.)Iki 3 000 kg
6.Lapinės daržovės ir švieži prieskoniai (špinatai, krapai, svogūnų laiškai, įvairios salotos) ir augalai ir jų dalys, skirti arbatžolių gamybaiIki 600 kg
7.Miško gėrybės (surenkami grybai, uogos, sula ir kt.)Iki 600 kg
8.Maistiniai grūdaiIki 10 000 kg
9.Ankštinės daržovės (pupelės, žirniai ir kt.)Iki 3 000 kg

 

Pirminės gamybos ūkio subjektų registravimas


Jeigu auginate didesnius pirminių produktų kiekius, jie viršija Mažais kiekiais vietinei rinkai tiekiamų pirminių produktų, išskyrus gyvūninius produktus, tvarkymo reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-486 „Dėl Mažais kiekiais vietinei rinkai tiekiamų pirminių produktų, išskyrus gyvūninius produktus, tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Reikalavimai) 1 priede nustatytus kiekius arba jeigu pirminiai produktai tiekiami ne tiesiogiai galutiniams vartotojams ar mažmeninės prekybos

subjektams, kurie nuo gamybos vietos nutolę ne toliau kaip 100 km atstumu), tuomet Jūsų vykdoma veikla turi būti registruota VMVT Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), nustatyta tvarka (registruojama atitinkama pirminių produktų gamybos veikla, pvz. „0.113 Daržovių, iš jų ir šakniavaisių bei gumbavaisių, auginimas“ ). 

 

Dėl įregistravimo reikia kreiptis elektroniniu paštu [email protected] ir pateikti šiuos dokumentus:

  1. Nustatytos formos prašymą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo / registracijos (Tvarkos aprašo 2 priedas).
  2. Maisto tvarkymo proceso aprašymą ((Tvarkos aprašo 3 priedas)). Turi būti aprašyti visi veiksmai, kurie atliekami ūkyje, susiję su išaugintos produkcijos tvarkymu, pavyzdžiui: produkcijos plovimas, pakavimas, transportavimas, sandėliavimas, ar produkcija auginama perdirbimui ar parduodama šviežia.
  3. Maisto tvarkymo patalpų planą su įrenginių išdėstymu (pateikiamas tais atvejais, jeigu vykdoma plovimo, pakavimo veikla).
  4. Dokumento, kuriuo įrodoma teisė naudotis maisto tvarkymo vieta, kurioje numatoma vykdyti su maisto tvarkymu susijusią veiklą, kopija. Turi būti pateiktas išrašas iš Žemės ūkio ir kaimo verslo registro, patvirtinantis, kad subjektui priklauso žemės ūkio valda. Jeigu žemė yra nuomojama, tuomet reikalinga ir žemės nuomos sutartis. 

Daugiau informacijos čia
 

Fiziniams asmenims, dirbantiems ar planuojantiems dirbti įmonėje, kuri teikia maisto užsakymo į namus ir išvežiojimo (pristatymo) paslaugą, nereikia papildomai registruotis Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (toliau – VMVT) ar papildomai informuoti VMVT apie maisto kurjerio veiklą.

Atkreipiamas dėmesys, kad būtent įmonė, kuri teikia maisto užsakymo į namus ir išvežiojimo (pristatymo) paslaugą, turi būti registruota VMVT tokiai veiklai vykdyti  Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Įmonė, kuri teikia maisto išvežiojimo (pristatymo) paslaugą, turi laikytis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų, turi turėti fizinių asmenų (kurjerių) sąrašus arba kitaip sisteminti informaciją apie asmenis (kurjerius), kurie atlieka maisto produktų ir (ar) jau paruoštų patiekalų išvežiojimą, kad, esant poreikiui, būtų galima atlikti tiekiamos produkcijos atsekamumo galutiniam vartotojui tyrimą.

Pažymėtina, kad maistą pristatantis asmuo (kurjeris) prieš imdamasis šio darbo turi būti iš anksto pasitikrinęs sveikatą bei turėti galiojantį Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą. Be to, kurjeris privalo laikytis šių maisto bei paruoštų patiekalų transportavimo reikalavimų:

  • transporto priemonės paviršiai, kur bus dedamas maistas, turi būti švarūs, pritaikyti valymui ir dezinfekcijai;
  • transporto priemonėje turi būti visos tinkamai rankų ir paviršių higienai užtikrinti būtinos priemonės, pavyzdžiui: vienkartinės servetėlės, šluostės ir kitos dezinfekavimo priemonės;
  • krepšiai, šaltkrepšiai ar kitos talpos, kuriose sudėtas vežamas maistas, turi būti švarūs ir tvarkingi;
  • maistas, įskaitant greitai gendančius maisto produktus, turi būti transportuojamas gamintojo nurodytomis laikymo sąlygomis.

Tvarkyti maistą gali tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka registruota ir (ar) patvirtinta įmonė jos registravimo ir (ar) patvirtinimo metu nurodytoje konkrečioje maisto tvarkymo vietoje, t. y. įmonės veiklos registracija yra neatsiejama nuo įmonės veiklos adreso ir konkrečių patalpų. Tai reiškia, kad skirtingose vietose veiklą vykdanti įmonė visiems skirtingiems veiklos adresams turi turėti atskirus leidimus (yra keletas išimčių dėl specifinių veiklų, pavyzdžiui, dėl prekybos veiklos iš automatų). Atitinkamai: tuo pačiu adresu veikiančios skirtingos įmonės turi turėti  atskirus leidimus.

Vadovaujantis Galvijo paso išdavimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-238 „Dėl Galvijo paso išdavimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 10 punktu,  galvijo pasas ar jo dublikatas užsakomas elektroniniu būdu – per Ūkinių gyvūnų registro informacinę sistemą. Galvijų laikytojas galvijo pasą ar jo dublikatą užsako pats arba gali kreiptis į ūkinių gyvūnų ženklinimo ir registravimo paslaugos teikėją.

Bičių laikytojai, siekiantys valstybės paramos ir ją gaunantys arba norintys apsaugoti bites nuo kenksmingo augalų apsaugos produktų poveikio (vadovaudamiesi Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“), privalo registruoti bityną ir bičių šeimas Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje (toliau – ŪGRIS) ir ŪGRIS pažymėti bityno vietą .

Bičių šeimų skaičių galima registruoti:

Pirmą kartą registruojant bityną reikia:

  • ŪGRIS užregistruoti bičių laikymo vietą –VMVT pateikti Prašymą dėl ūkinio gyvūno laikymo vietos ir bandos registravimo (kartu su GŽ-1 forma).

ŪGRIS duomenys apie laikomų bičių šeimų skaičių galioja nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. ir turi būti atnaujinami kasmet nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.

Bičių laikytojai, siekiantys valstybės paramos ir ją gaunantys, bitynus ir bičių šeimas ŪGRIS registruoja vadovaudamiesi Žemės ūkio ministerijos nustatytais teisės aktais, reglamentuojančiais paramos teikimo sąlygas. 

Bityno ir bičių šeimų registravimas ŪGRIS reglamentuotas Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 56–59 punktuose.

SVARBU: nuo 2027-01-01 įsigalioja naujos redakcijos Ūkinių gyvūnų laikymo vietų ir bandų registravimo bei jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo, apskaitos ir registravimo tvarkos aprašas.
 

Verslinio gyvūnų augintinių veisimo veikla turi būti registruota.

Veterinarijos reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams (toliau – Reikalavimai) rasite čia 

Kai gyvūnų augintinių veisėjas gyvūnus laiko ir veisia gyvenamosiose patalpose, tokia veikla yra registruojama 77 veiklos kodu, o veisimo vieta (-os) (jei veiklai turėsite atskiras veislyno patalpas ar veikla vykdoma įrengtoje vietoje (pvz. voljeruose)) registruojama ir 77, ir 71 veiklos kodais.

Veisėjas turi užtikrinti, kad gyvūnams augintiniams bus suteikiamas ne mažesnis nei Reikalavimų 1 priede nurodytas plotas.

Gyvūnų augintinių veisimo veiklos registracija (jei veiklą vykdysite namuose) 77 veiklos kodu


Svarbu. Verslinio gyvūnų augintinių veisimo veiklą gali vykdyti tik suaugę asmenys ir tik suaugę asmenys gali būti atsakingi už gyvūnų augintinių priežiūrą.


Gyvūnų augintinių veisėjai turi registruotis VMVT pateikdami patvirtintos formos Prašymą. Kartu su prašymu reikia pateikti laisvos formos detalų veiklos aprašymą, kuriame nurodyti šie duomenys:

  1. asmens tapatybės kortelės arba asmens paso kopiją (tik tuo atveju, kai kreipiasi fizinis asmuo);
  2. gyvūnų rūšis, veislė (jei tinka), patinų ir patelių skaičius;
  3. numatomas vadų skaičius per metus (jei planuojama 1 vada per 2 metus, taip ir nurodyti);
  4. rekomenduojama nurodyti, ar veisėjas priklauso gyvūnų veisėjus vienijančiai organizacijai ir kokiai;
  5. laikymo vieta (pvz., gyvenamasis namas, butas). Jeigu bute ar name – nurodyti plotą. Nurodomas veisimo vietos adresas, patalpų, kuriose bus laikomi ir veisiami gyvūnai augintiniai, paskirtis (gyvenamosios / negyvenamosios patalpos), gyvūnų augintinių laikymui ir veisimui skiriamas plotas, apšvietimo ir vėdinimo sistemų duomenys, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, ar bus užtikrinamas Reikalavimų laikymasis;
  6. už gyvūnų priežiūrą atsakingas asmuo ar asmenys (negali būti nepilnamečiai vaikai);
  7. kokiu būdu vedama išveistų gyvūnų apskaita (kaip nurodyta Reikalavimų VII skyriuje);
  8. veisimo vietoje kartu laikomi, tačiau veisimui nenaudojami kiti tos pačios rūšies gyvūnai augintiniai, jų ženklinimo numeriai (jeigu privalomai turi būti ženklinami),
  9. veterinarinės pagalbos teikimo tvarka;
  10. veisimo vietos, laikymo įrangos valymo, plovimo, dezinfekavimo, susidariusių šalutinių gyvūninių produktų (gyvūnų gaišenų) utilizavimo tvarka;
  11. savivaldybės, kurioje gyvena pareiškėjas, administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduoto leidimo laikyti ir veisti pavojingus šunis veisimo vietoje kopija (jeigu tokie veisiami).

Veislinio gyvūnų augintinių veisimo vietos registracijai 71 veiklos kodu (jei veiklai turėsite atskiras veislyno patalpas ar įrangą (pvz. voljerai))

Papildomai reikia pateikti: 

  1. asmens tapatybės kortelės arba asmens paso kopiją (tik tuo atveju, kai kreipiasi fizinis asmuo);
  2. patalpų, teritorijos, kuriose numatoma vykdyti veiklą, schemą su eksplikacija, nurodant kiekvienos įrangos, kurioje numatomi laikyti augintiniai, plotą ir joje planuojamą laikyti gyvūnų augintinių skaičių;
  3. patalpų, teritorijos, kuriose numatoma vykdyti veiklą, teisėtą naudojimą patvirtinančių dokumentų (nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, nuomos, panaudos sutarčių ir kt.) kopijas;


SVARBU. Norint vykdyti veiklas 71 ir 77 kodais, pildomas vienas prašymas. Už registraciją valstybės rinkliava nėra renkama. Veiklos registracija suteikiama neterminuotam laikotarpiui.

Ūkio subjektui suteikiamas registravimas arba raštu pateikiamas motyvuotas atsisakymas registruoti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų registravimui gauti reikalingų ir tinkamai įformintų dokumentų gavimo VMVT dienos.


Plačiau su reikalavimais gyvūnų augintinių veisėjams galite susipažinti čia

Aukščiau nurodytus dokumentus VMVT galite pateikti šiais būdais: 

  1. El. paštu [email protected];
  2. Paštu (adresas: Siesikų g. 19, LT-07170 Vilnius); 
  3. E. pristatymas sistemoje (https://epristatymas.lt/)
  4. Elektroninių paslaugų portale (https://eportalas.vmvt.lt/)


Primename, kad vykdant verslinį gyvūnų augintinių veisimą reikalinga savo veiklą deklaruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 

Atnaujinimo data: 2026-10-28