DUK
Pagalba gyvūnams turi būti teikiama atsakingai ir atsargiai, pirmiausia, užtikrinant augintinių saugumą ir nesukeliant pasiutligės išplitimo grėsmės.
Atvykęs augintinis (šuo, katė ar šeškas) turi būti suženklintas ir vakcinuotas nuo pasiutligės ir apie jį turi būti pranešta specialiuoju VMVT el. paštu [email protected], telefonu 1879, tuo taip pat rūpinasi ir VMVT teritoriniai departamentai, kurie glaudžiai dirba su savivaldybėmis, pabėgėlių centrų vadovais ir tiesiogiai kontaktuoja su atvykstančiais pabėgėliais.
VMVT registre kaupia ir saugo informaciją apie atkeliavusius gyvūnus augintinius, jų vakcinavimą ir ženklinimą, šeimininką bei augintinio karantinavimo vietą, veterinarinės pagalbos poreikį.
Kol situacija išlieka nerami ir atvykstančių iš Ukrainos gyvūnų kasdien daugėja, labai svarbu, kad visa informacija apie atvykstančius keturkojus VMVT pasiektų iškart, kad būtų galima įvertinti turimus resursus veterinarinei pagalbai teikti ar prireikus greitai surasti vietą gyvūnui karantinuoti.
Iš užsienio atvežtus gyvūnus augintinius užregistruoti galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniame padalinyje. Norint užsiregistruoti iš ES šalies atsivežtą gyvūną savo vardu, VMVT teritoriniam padaliniui reikės pateikti:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
- užpildytą ir pasirašytą prašymą (du egzempliorius),
- ir (ar) gyvūno augintinio kilmės patvirtinimo dokumentą (jeigu gyvūno augintinio savininkas turi ir nori, kad Gyvūnų augintinių registre būtų nurodyta gyvūno augintinio veislė),
- gyvūno augintinio pasą ir (ar) Vidaus prekybos sertifikatą, išduotą ES šalies kompetentingos institucijos (oficialaus veterinaro) (įvežant gyvūną augintinį iš ne ES šalies sertifikatas privalomas),
- kitus su gyvūno įvežimu į Lietuvą susijusius dokumentus.
Su užpildytais dokumentais reikia kreiptis į VMVT teritorinį padalinį pagal gyvūno laikymo vietą, kontaktus rasite čia.
Svarbu: savininkas turi sudaryti galimybę valstybiniam veterinarijos gydytojui patikrinti gyvūno augintinio tapatybę (mikroschemą), t. y., su gyvūnu turėsite atvykti į VMVT teritorinį departamentą.
Daugiau informacijos rasite čia.
Planuojant su gyvūnu augintiniu vykti į ne Europos Sąjungos šalį, dėl veterinarijos sertifikato išdavimo reikėtų kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritorinį padalinį pagal gyvūno augintinio laikymo vietą. Kontaktus rasite čia.
Jums reikės pateikti prašymą ir sumokėti valstybės rinkliavą:
Gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Gavėjo kodas: 188659752.
Sąskaitų numerius rasite čia.
Įmokos kodas: 5742
Mokesčio dydis:
- veterinarijos sertifikato išdavimas gyvūnui ir (ar) gyvūnų siuntai (kai gyvūnas (-ai) siunčiamas (-i) kitam asmeniui) – 28 Eur;
- veterinarijos sertifikato išdavimas nekomerciniais tikslais vežamam (-iems) gyvūnui (-ams) (iki 5 vnt. vienos rūšies gyvūnų), kai gyvūnas (-ai) keliauja su savininku, – 7,2 Eur.
48 val. laikotarpiu iki kelionės su gyvūnu (prieš išduodant veterinarijos sertifikatą) turėsite apsilankyti pas privatų veterinarijos gydytoją, kuris įvertins gyvūno sveikatos būklę ir tai įrašys Gyvūno augintinio pase ar kitame dokumente.
Sertifikatas galioja 10 dienų arba visą kelionės laikotarpį.
Sertifikatas yra elektroninis, VMVT darbuotojai jį atsiųs jums elektroniniu paštu.
Daugiau informacijos bei prašymo formą rasite čia.
Papildomai informuojame, kad komercinį gyvūnų vežimą gali vykdyti tik asmuo, turintis kompetentingos institucijos išduotą gyvūnų vežėjo leidimą. Gyvūnų vežėjų sąrašą galima rasti čia.
Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimą mūsų šalyje, asmenims mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas, nes tai padeda suaktyvinti kritusių šernų paieškas ir operatyviai juos pašalinti iš aplinkos, tokiu būdu užkertant kelią galimam ligos plitimui. Asmenims reikia kreiptis ir apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) arba VMVT teritoriniam padaliniui visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403, el. paštu arba atvykus į artimiausią VMVT padalinį ir užpildyti reikiamą prašymą. Išmoka siekia 30 eurų.
Informaciją pateikiantys asmenys turi nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (GPS)). Radus nugaišusį šerną, jo negalima transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. Be to, VMVT specialistai rekomenduoja radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu – tiesiog užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką ar pan.
Išmokos už suteiktą informaciją mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Jei apie tą pačią šerno gaišeną praneša keli asmenys, teisę į išmoką turi pirmas informaciją pateikęs asmuo.
Informacija atnaujinta 2023-02-10
Afrikinis kiaulių maras perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat virusą perneša erkės (Ornithodoros, Lietuvoje šio tipo erkių nėra). Netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą ir t. t., šeriant kiaules netinkamai apdorotomis virtuvių atliekomis. Ši liga per placentą perduodama vaisiui. Kraujasiurbiai vabzdžiai ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Kiaulių savininkas gali sukelti infekciją šerdamas kiaules neapdorotomis maisto atliekomis.
Šio ligos inkubacinis laikotarpis trunka nuo 4 iki 19 dienų. Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė.
Ūmi forma – labai virulentiška, sukelianti karščiavimą iki 40,5–42 °C. Apie ausis, uodegą, pilvą, krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Užsikrėtęs gyvūnas neėda, sutrinka koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju), paršingoms kiaulėms pasireiškia abortai. Dažniausiai užsikrėtęs gyvūnas (tiek kiaulė, tiek ir šernas) nugaišta per 3–5 dienų nuo ligos pradžios, tačiau gali užsitęsti ir iki 20 d. Kiaulių gaišimas užsikrėtus siekia 100 proc., šernų – iki 95 proc. Ši ligos forma nustatoma Lietuvoje.
Poūmė forma sukelia į ūmią ligos formą panašius klinikinius požymius, tačiau šie yra ne taip stipriai išreikšti. Pakyla užsikrėtusio gyvūno kūno temperatūra, beveik visą laiką guli, atsiranda reprodukcijos problemų. Kiaulės ir šernai, sergantys lėtine afrikinio kiaulių maro forma, gali išgyventi 15–45 dienas nuo infekcijos pradžios. Gaišimas užsikrėtus siekia 30–70 proc.
Lėtinė forma sukelia mažiau pastebimus klinikinius požymius. Užsikrėtusiems gyvūnams (kiaulėms ir šernams) pasireiškia trumpalaikių ligos požymių, gali pasitaikyti pagerėjimo periodų. Netenkama svorio, kūno temperatūra svyruoja, prasideda kvėpavimo takų uždegimai, odos nekrozės, pasireiškia artritų.
Pirmiausia labai svarbu nuolat palaikyti švarą ir birius maisto produktus, kaip kruopas, taip pat sausainius ar miltus, patartina laikyti sandariuose induose bei nekaupti didelių atsargų. Kartkartėmis būtina nuvalyti šių indų kraštelius ties dangteliais, nes net ir mažas produkto likutis gali pritraukti šiuos kenkėjus.
Kandžių vystymasis labiausiai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Jų neaptiksite, jei patalpos, kuriose laikomas maistas, bus valomos ir vėdinamos – tai pakankamai efektyvi prevencijos priemonė.
Maistinės kandys į namų patalpas gali patekti ne tik, kai yra išsivysčiusios produkte, kurį įsigijote, bet ir kitais būdais – per pravirą langą, jas gali pernešti graužikai, kiti gyvūnai ir patys žmonės ant drabužių ar avalynės.
Namuose pastebėjus bent vieną kandį, nebūtina pradėti naudoti cheminių priemonių joms sunaikinti. Reikėtų rasti šių kenkėjų lizdą ir jį išmesti, atidžiai apžiūrėti laikomus visus birius ir sausus produktus. Šie gyviai gali daugintis ir vystytis net uždaroje pakuotėje, todėl reikia apžiūrėti produktus, kurių pakuotės dar neatidarytos. Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad produktai užteršti, – voratinkliai, lervų išnaros, kokonai ar pačios kandys. Maisto produktai gali būti sukietėję, pakeitę jiems būdingą spalvą, kvapą ir skonį. Užterštą maistą geriausia išmesti.
Sunaikinus pagrindinę užkrato vietą, reikia gerai išvalyti ir lentynas, spintelių ir spintų plyšius į vandenį įpylus valgomojo acto arba panaudojus muilo tirpalą.
Darželiuose, už maitinimą yra atsakinga ugdymo įstaiga, kuri organizuoja maitinimą vietoje ar perka šią paslaugą iš kitų maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, todėl iš namų atsineštu maistu vaikai gali būti maitinami tik lauko darželiuose arba įstaigose, kuriose vaikams reikalingas pritaikytas specialus maitinimas, jei pritaikyto maitinimo patiekalų ugdymo įgyvendinančios įstaigos virtuvėje pagaminti nėra galimybių, taip pat iš namų atsineštu maistu vaikai gali maitintis ekstremalių situacijų ar įvykiu metu, tokiu, kaip pavyzdžiui – karantinas.
Tačiau, jei tėvai nori įdėti papildomai maisto – užkandžių, įdėtas maistas turi atitikti reikalavimus, įsivertinant riziką, jog vaikai mėgsta dalintis, o grupėje esantys vaikai gali turėti tam tikrų alergijų ar netoleravimų, todėl svarbu žinoti ir atkreipti dėmesį, jog vaikų maitinimui draudžiama naudoti maisto produktus, tokius kaip: traškučius, riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius, saldainius, šokoladą, valgomuosius ledus, pieno produktus, gazuotus gėrimus, produktus, kurie viršija leistinas cukrų ar druskos kiekius bei turi tam tikrus priedus ir t.t.
Jei vaikai atsineša maisto į darželyje organizuojamas šventes, pavyzdžiui gimtadienius, rekomenduojama atsižvelgti į prieš tai minėtus draudžiamus maisto produktus bei maistas turėtų atitikti vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 19 punkto reikalavimus.
Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašą bei platesnį draudžiamų maisto produktų sąrašą, galite rasti čia: https://bit.ly/3egGIXl
Atšildyta mėsa neturėtų būti laikoma kambario temperatūroje, nes tokia temperatūra yra labai palanki bakterijoms daugintis. Ideali temperatūra šviežiai mėsai laikyti yra nuo -2 °C iki 0 °C.
Spartus bakterijų augimas prasideda maždaug 10 °C temperatūroje. Jei mėsa nebus sunaudota per kelias dienas po pirkimo, ją, kol nesibaigė tinkamumo vartoti terminas, galima užšaldyti, kad būtų išsaugota optimali kokybė.
Nerizikuokite apsinuodyti maistu – visuomet atidžiai įvertinkite, ar maistas tikrai saugus vartoti, o atšildytą mėsą laikykite šaldytuve.
Kartą jau atšildytas produktas pakartotinai neturėtų būti sušaldomas, nes tokia mėsa bus nekokybiška ir netekusi didelės dalies maistingumo, be to, sunkiau virškinama, taip pat gali būti padidėjusi mikrobinė tarša, o mėsa bus netekusi savo įprastų skoninių savybių.
Pravartu žinoti, kad pirmiausia, kol nesibaigė produkto tinkamumo vartoti terminas, turite kreiptis į pardavėją (turėkite su savimi įsigijimo kvitą) ir reikalauti jį pakeisti kitu, tinkamos kokybės produktu, arba grąžinti jį pardavėjui ir reikalauti sumokėtų pinigų. Atminkite, kad nekokybiški maisto produktai keičiami arba grąžinami pirkimo vietoje.
Priekaištus dėl nekokybiškų produktų ar viešojo maitinimo paslaugų visų pirma turite išsakyti prekybos vietos ar maitinimo įstaigos atsakingam asmeniui.
Teisės aktai numato, kad pirkėjas pardavėjui pateikia raštišką prašymą ir patį produktą. Prašyme nurodomi produkto trūkumai ir pirkėjo pasirinktas vienas iš aukščiau jau paminėtų reikalavimų. Prie prašymo pridedamas kasos aparato kvitas arba kitas produkto pirkimą–pardavimą iš to pardavėjo patvirtinantis dokumentas. Jei pardavėjas nesutinka su pirkėjo reikalavimais, jis privalo pateikti jam išsamų, motyvuotą atsakymą raštu.
Jei vis dėlto geranoriškai nepavyksta susitarti ar manote, kad jūsų, kaip vartotojo, teisės buvo pažeistos, – apie tai praneškite mums, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, internetu užpildę anketą, el. paštu [email protected] arba nemokama telefono linija 1879.
Visi Lietuvos rinkai tiekiami maisto papildai privalo būti notifikuojami, t. y. apie juos pranešta VMVT taip, kaip yra nurodyta Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus teikimo ir vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 16. įsakymu Nr. B1-22 „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus teikimo ir vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir jie yra įtraukiami į notifikuotų Maisto papildų sąrašą, kuris yra skelbiamas viešai VMVT interneto svetainėje (http://www.vet.lt/maisto-papildai/).
Nenotifikuotus maisto papildus Lietuvos Respublikos rinkai tiekti draudžiama. Produktai, prieš juos tiekiant į rinką, turi būti paženklinti, turėti palydinčius dokumentus (sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius ir kt.), pagal kuriuos būtų galimybė produktą atsekti, t. y. nurodyta data, pavadinimas, kiekis, partijos nr. ar tinkamumo vartoti terminas, tiekėjas / gamintojas, adresas ir kt.
Daugiau informacijos apie maisto papildų notifikavimą rasite čia.
Gyvūninės kilmės maisto produktų (mėsos gaminių, žuvininkystės produktų ir kt.), tiekiamų rinkai, gamyba namų sąlygomis nėra galima, nes tokie maisto produktai yra mikrobiologiniu požiūriu greitai gendantys ir reikalauja griežtesnių gamybos sąlygų. Gyvūninės kilmės maisto produktai mažais kiekiais gali būti gaminami tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) registruotose maisto tvarkymo patalpose, kurioms suteiktas atpažinimo numeris. Gyvūninės kilmės maisto produktų gamybai ir tiekimui rinkai mažais kiekiais yra taikomi supaprastinti reikalavimai, kurie nustatyti Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo tvarkos apraše, patvirtintame VMVT direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. B1-738 „Dėl Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Siekiant VMVT registruoti maisto tvarkymo patalpas, pirmiausia reikėtų kreiptis į teritorinį VMVT departamentą su prašymu, kad įrašytų į VMVT tvarkomą Patvirtintų ir registruotų gyvūninio maisto tvarkymo subjektų registrą, suteikiant atpažinimo numerį.
Tvarkos aprašo III skyriaus 23 punkte nurodoma, kad Subjektas, siekiantis įgyti teisę vykdyti gyvūninio maisto tvarkymo veiklą, nurodytą Tvarkos aprašo 8 priede, turi atitikti teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamą registruojamo subjekto maisto tvarkymo veiklą, reikalavimus ir pateikti atitinkamam VMVT departamentui tiesiogiai, paštu, elektroninėmis priemonėmis arba elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą Tvarkos aprašo 4 priede nustatytos formos prašymą dėl gyvūninio maisto tvarkymo subjekto registravimo, ir patikrinimo metu – parengtus maisto tvarkymo vietos (patalpų) projektą (planą) su įrenginių išdėstymu, maisto tvarkymo proceso aprašymą, nurodant projektines gamybos apimtis ir darbuotojų skaičių, geros higienos praktikos laikymosi subjekte aprašymą, temperatūros registravimo ir kontrolės aprašymą ir dokumentą, patvirtinantį teisę naudotis maisto tvarkymo vieta, įskaitant maisto tvarkymui naudojamas transporto priemones.
Daugiau informacijos rasite čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.269759/asr
Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-826 „Dėl Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“, nustato supaprastintus veterinarijos reikalavimus gyvūninio maisto tvarkymo patalpų statybai, išplanavimui ir įrenginiams.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra parengusi Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų įgyvendinimo rekomendacijas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-839 „Dėl Vietinei rinkai mažais kiekiais gaminamų ir tiekiamų gyvūninio maisto produktų veterinarijos reikalavimų įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).
Rekomendacijų V skyriuje gyvūninės kilmės maisto produktų mažų kiekių gamintojams yra pateikti pasiūlymai dėl maisto produktų rūkymo specialiųjų reikalavimų įgyvendinimo:
Jeigu maisto produktai rūkomi ne lauke įrengtose rūkyklose, maisto produktų rūkymui turi būti įrengtos tam tikslui skirtos patalpos arba specialios vietos su ventiliacine sistema, kad dūmai nepatektų į kitas gamybos patalpas.
Maisto produktų rūkymui taikomi šie reikalavimai:
- dūmams išgauti draudžiama deginti dažytą, lakuotą, klijuotą ar kitaip chemiškai apdorotą medieną;
- būtina nustatyti tinkamą mėsos, pieno gaminių ir žuvininkystės produktų rūkymo laiką, užtikrinantį, kad policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekiai neviršytų didžiausios leidžiamos koncentracijos;
- rūkytų mėsos gaminių ir žuvininkystės produktų tyrimai dėl policiklinių aromatinių angliavandenilių atliekami ne rečiau kaip vieną kartą per metus;
- išrūkyti maisto produktai turi būti nedelsiant atšaldomi iki jų laikymui reikalingos temperatūros;
- maisto produktai, kurie rūkomi lauke įrengtose rūkyklose, turi būti apsaugoti nuo užteršimo ir atmosferos poveikio (pvz., prieš rūkymą ir po rūkymo jie sudedami į uždengiamas talpyklas.)
Dėl informacijos, susijusios su ekologiškų produktų gamybos sertifikavimu ir reikalavimais ekologinių produktų gamybai, reikėtų kreiptis į kompetentingą instituciją VšĮ „Ekoagros“, daugiau informacijos čia.
Simbolis „Rakto skylutė“ skirtas padėti vartotojams lengviau rasti sveikatai palankesnius, mažiau riebalų, cukraus ir druskos ir daugiau maistinių skaidulinių medžiagų turinčius maisto produktus tarp kitų panašių produktų. „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami fasuoti maisto produktai turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme nustatytus reikalavimus.
Kiekviena ne Europos Sąjungos šalis gyvūninės kilmės produktų eksportui taiko skirtingus reikalavimus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) interneto svetainėje yra skelbiami patvirtintų įmonių sąrašai, jei tokius trečioji šalis taiko, taip pat skelbiami suderinti su trečiosiomis šalimis veterinariniai sertifikatai, kurie privalės lydėti eksportuojamų prekių siuntą. Nesant suderintos formos sertifikato, išduodami VMVT direktoriaus įsakymu patvirtintos pavyzdinės formos sertifikatai.
Dėl veterinarijos sertifikato išdavimo reikia kreiptis į įmonės veiklą kontroliuojantį VMVT departamentą. Su prašymu išduoti veterinarijos sertifikatą reikia pateikti visus su siunta susijusius kokybinius dokumentus, laboratorinių tyrimų protokolus, sąskaitą faktūrą, pirminius eksporto sertifikatus, jei tokie taikomi, ir kt.
Jei trečioji šalis reikalauja specifinės formos veterinarijos sertifikato, kurio VMVT nėra suderinusi su trečiosios šalies kompetentinga institucija, reikia raštu kreiptis į VMVT dėl sertifikatų derinimo procedūros inicijavimo.
Vadovaujantis Veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. B1-288, 19 punktu, ūkio subjekto atsakingas asmuo teritoriniam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padaliniui, kurio kontroliuojamojoje teritorijoje vykdo veiklą ar perkrauna prekes, arba Pasienio veterinarijos postui, kuris kontroliuoja ūkio subjekto veiklą, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki numatomos prekių išvežimo datos turi pateikti prašymą išduoti veterinarijos dokumentus bei dokumentus, kuriais remiantis bus patvirtinti teiginiai, nurodyti išduodamame veterinarijos eksporto sertifikate, ir valstybės rinkliavos sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Valstybinis veterinarijos gydytojas, įvertinęs dokumentus ir atlikęs fizinį produktų siuntos patikrinimą, išduoda veterinarijos sertifikatą produktų eksportui.
Vabzdžių auginimo patalpos turi būti įrengtos taip, kad užtikrintų tinkamą visų stadijų vabzdžių vystymąsi ir augimą, t. y. turi būti užtikrinamas tinkamos temperatūros palaikymas auginimo patalpose bei tinkama oro cirkuliacija, sienos ir grindys turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, įrengtas pakankamas apšvietimas, numatyti darbuotojų judėjimo srautai, nešvarios taros (po užaugintų vabzdžių surinkimo) plovimo ir džiovinimo vieta, numatytos atliekų (vienkartinės auginimo taros, šalutinių gyvūninių produktų) surinkimo ir pašalinimo procedūros. Taip pat rekomenduojame susipažinti su kita vabzdžių augintojams ir perdirbėjams aktualia informacija, kurią galite rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.
Jūsų skerdykloje planuojamas triušių skerdimas pagal apimtis atitiktų kiškinių gyvūnų šviežios mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai reikalavimus, t. y. 600 vnt. per mėnesį arba ne daugiau kaip 150 gyvūnų per savaitę. Tokio pajėgumo skerdykloms taikomi supaprastinti reikalavimai ir joms nėra suteikiamas veterinarinio patvirtinimo numeris. Tokio pajėgumo skerdykloms įrengti taikomi Paukščių ir kiškinių gyvūnų šviežios mėsos tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veterinarijos reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. B1-126, kuriuose nustatyti tokių skerdyklų įrengimo ir šviežios mėsos tvarkymo reikalavimai. Dėl tokios skerdyklos įrengimo reikėtų kreiptis į teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, kurie suteiks reikiamą informaciją dėl skerdyklos įrengimo reikalavimų ir įregistravimo teritorinėje VMVT tvarkos.