Ūkio subjektų rizikos vertinimas

Reikalavimai (rizikos vertinimo kriterijai, jų svertiniai koeficientai, skaičiavimo metodika ir pan.), taikomi VMVT prižiūrimų ūkio subjektų ir veiklos sričių rizikingumui įvertinti, yra aprašyti VMVT vidaus dokumentuose, tvirtinamuose direktoriaus įsakymais. Ūkio subjektų suskirstymui į rizikos grupes taikomi šie bendrieji rizikos vertinimo kriterijai:

1. Veiklos procesai (pašarų, gyvūninio ir negyvūninio maisto pirminė gamyba; maisto, pašarų, šalutinių gyvūninių produktų ir kt. perdirbimas; prekyba; viešasis maitinimas, geriamojo vandens tiekimas ir pan.) ir tvarkomų produktų pobūdis (greitai gendantys produktai ar produktai, kurie gali būti vartojami be terminio apdorojimo – būdinga palanki terpė mikroorganizmams daugintis, toksinams susidaryti ir kt.). Produktų perdirbimo veikla, sudėtingų technologinių procesų naudojimas, gyvūninių produktų tvarkymas yra vertinamos kaip rizikingesnės veiklos ir produktai, palyginus su prekyba ar pirmine negyvūninio maisto gamyba (pavyzdžiui, grūdinių kultūrų, vaisių, daržovių auginimu).
2. Veiklos pajėgumai. Šis kriterijus apibūdina ūkio subjekto dydį, vykdomos veiklos apimtis (kokio masto veikla vykdoma, kokie ištekliai naudojami ir kokios galimos pasekmės, jei įvyktų nepageidaujamas įvykis). Kiekvienai veiklai yra nustatomas atitinkamas apimties rodiklis, apibūdinantis ūkio subjekto veiklos mastą (pvz., gamybinės, skerdimo ar kt. apimtys; tiekiamo geriamojo vandens kiekis; darbuotojų skaičius; veisiamų gyvūnų augintinių skaičius ir kt., atsižvelgiant į veiklos pobūdį). Ūkio subjekto atsisakymas pateikti duomenis apie vykdomos veiklos pajėgumus didina rizikingumą (veiklos apimtys vertinamos kaip didelės).
3. Rinka. Ūkio subjekto bendram rizikingumo lygiui įtakos turi, ar vykdoma eksporto, importo veikla, produktų tiekimas į kitas Europos Sąjungos šalis, ar veiklos vykdymas yra sietinas tik su šalies vidaus rinka (produktai tvarkomi, parduodami tik Lietuvoje).
4. Valstybinės kontrolės rezultatai. Šis kriterijus turi didžiausią įtaką ūkio subjekto rizikingumo lygiui. Valstybinės kontrolės metu yra pildomi klausimynai, kuriuose yra fiksuojama veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Patikrinimo metu nustačius neatitikties atvejų pasikartojamumą, neatitikimus dėl kurių kyla pavojus gyvūnų sveikatai, gerovei, aplinkai, visuomenės sveikatai ir kitoms saugomoms vertybėms, nedelsiant reikalingas korekcinių / atsakomųjų veiksmų taikymas, ūkio subjektų rizikingumas vertinamas kaip didelis ir taikomi veiksmai, susiję su dažnesne planine priežiūra. Jeigu valstybinės kontrolės metu nustatoma, kad veikla vykdoma laikantis reikalavimų, ūkio subjektas priskiriamas žemesnei rizikos grupei, atitinkamai suretinant planinių patikrinimų dažnumą.
5. Incidentai. Incidentas yra suprantamas kaip nepageidaujamas įvykis (situacija), kuris gali sukelti neigiamų pasekmių žmonių, gyvūnų sveikatai, maisto, pašarų, geriamojo vandens saugai ir pan. (pvz., per maistą / geriamąjį vandenį plintančios infekcijos protrūkis, veiklos stabdymas dėl nustatytų neatitikimų, produkto atšaukimo iš konkretaus ūkio subjekto atvejis,  teigiami (nepatenkinami) laboratorinio tyrimo rezultatai, pagrįstas pranešimas ir kt.). Ūkio subjektų suskirstymo į rizikos grupes procese yra vertinama informacija, susijusi su ūkio subjekto vykdomos veiklos ir (ar) rinkai teikiamų produktų apribojimais.
6. Papildomi riziką mažinantys ar didinantys veiksniai. Rizikos vertinimo kontekste papildomi riziką mažinantys ar didinantys veiksniai – tai įvairūs aspektai (papildoma informacija), kurie gali turėti įtakos rizikos įvertinimui ir padeda tiksliau nustatyti rizikingumo lygį. Pavyzdžiui, ūkio subjekto dalyvavimas trečiosios šalies specializuotoje akreditacijos sistemoje („AAALAC International“; ISO 22000, IFS ir pan., atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį) sumažina rizikingumo lygį; tuo tarpu produktų, skirtų jautrioms gyventojų grupėms (vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams) tvarkymas, padidina ūkio subjekto rizikingumą.

Valstybinė kontrolė yra planuojama ir planiniai patikrinimai yra vykdomi atsižvelgiant ne tik į rizikos grupę, kuriai priskirtas ūkio subjektas, tačiau atsižvelgiant ir į specialiuosiuose Europos Sąjungos ar nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybinės kontrolės vykdymą, reikalavimus ir rekomendacijas dėl kontrolės dažnumo, taip pat ir tarpinstitucinius sutartinius įsipareigojimus su kitomis valstybės institucijomis (pvz., Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos). Pavyzdžiui,

• vienas iš planinių patikrinimų atlikimo kriterijų verslinėse kiaulių laikymo vietose yra ūkio įtraukimas į atitinkamą apribojimų taikymo zoną dėl specialiosios afrikinio kiaulių maro kontrolės (patikros dėl biologinio saugumo reikalavimų laikymosi gali būti vykdomos 4 kartus per metus) arba;
• laikantis Direktyvos 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos reikalavimų, kiekvienais metais turi būti atliekamos bent trečdalio naudotojų patikros, arba;
• įgyvendinant Pluoštinių kanapių produktų ir (arba) gaminių gamybos veiklos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, įmonės, turinčios leidimą vykdyti pluoštinių kanapių produktų ir (arba) gaminių gamybos, kurios metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai ir (arba) naudojamos perdirbant žaliavines pluoštinių kanapių dalis ir sėklas susidarančios medžiagos, kuriuose THC kiekis viršija leidžiamą 0,2 procento ribą, tikrinamos kasmet, arba;
• pagal Europos vaistų agentūros parengtas ir Europos Komisijos paskelbtas gaires dėl farmacijos įmonių priežiūros (ang. Compilation of Union Procedures on Inspections and Exchange of Information), planiniai patikrinimai didmeninės veterinarinių vaistų prekybos, veterinarinių vaistų veikliųjų medžiagų prekybos (tiekimo ir importo) subjektuose vykdomi atsižvelgiant į ūkio subjekto rizikos grupę, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 5 metus, ir kt.