Korupcijos prevencija
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) savo veiklai kelia aukštus skaidraus, atsakingo ir etiško elgesio standartus, kuriais siekiama įtvirtinti nulinės tolerancijos korupcijai poziciją. Veiklos skaidrumas – vienas esminių VMVT veiklos principų.
Korupcijos prevencijos tikslas – užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plėtrai – pašalinti teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų, kitų sričių spragas, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai. Korupcija valstybės tarnyboje, kituose valstybės ir privačiame sektoriuose kenkia demokratijai, ekonomikai ir teisės sistemai. Antikorupcinė iniciatyva atitinka visuomenės ir kiekvieno asmens lūkesčius.
Kas yra korupcija?
Korupcija yra suvokiama kaip bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys piktnaudžiaujant patikėta galia dėl asmeninės naudos.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokiomis veikomis siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti / užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
Atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
225 straipsnis. Kyšininkavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
226 straipsnis. Prekyba poveikiu
1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.
5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau, negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
7. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
227 straipsnis. Papirkimas
1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
5. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
6. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
228 1 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Korupcijos žala:
- ekonomikai (gali sumažėti šalies ūkio efektyvumas ir rinkos konkurencija, pablogėti gaminamų prekių ir paslaugų kokybė, prarandamas verslininkų pasitikėjimas valstybės institucijomis ir pan.);
- politiniam-socialiam gyvenimui (atsiranda socialinė įtampa, veikianti šalies ekonomiką ir politinį stabilumą, mažėja piliečių pasitikėjimas valstybe ir demokratija ir pan.);
- valstybiniam valdymui (blogėja viešojo administravimo kokybė, atsiranda neoficiali sprendimų priėmimo sistema ir pan.);
- tarptautiniams santykiams (mažėja šalies prestižas, prarandama dalis galimų investicijų ir pan.).
Korupcijos prevencija teisės aktuose apibrėžiama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims, siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo.
Pareiga pranešti apie korupcinio pobūdžio veiką
Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo turi pareigą pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką , išskyrus veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, jei jis gavo neginčijamų duomenų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą ir jei teisės aktuose nėra nustatyta praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.
Toks pranešimas turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento. Jis turi būti praneštas Lietuvos Respublikos prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, taip pat gali būti pateiktas VMVT vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu.
Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu, gali būti taikomos šiame įstatyme nustatytos pagalbos, apsaugos ir skatinimo priemonės.
Naudingos nuorodos
Korupcijos prevenciją Lietuvoje įgyvendinančios įstaigos:
Kitos nevalstybinės įstaigos:
Informacijos apie asmenį surinkimas:
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023–2024 m. korupcijos prevencijos veiksmų planas
Detalesnė informacija ruošiama.
Linija skirta pranešimams apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį (toliau – darbuotojai), galimai planuojamus daryti, daromus ar padarytus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, netinkamą pareigų vykdymą ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus (toliau – pažeidimai) teikti.
Jeigu norite pranešti apie darbuotojų pažeidimus (anonimiškai ir neanonimiškai), prašome pranešimus pateikti:
- užpildant specialią formą;
- el. pašto adresu [email protected],
- atvykus į VMVT tiesiogiai kompetentingam subjektui (Vidaus tyrimų skyriui);
- visą parą pasitikėjimo linijos telefonu 1879 arba +370 5 242 0108 (maksimali balso pranešimo trukmė – 3 minutės) su automatinio atsakymo ir pranešimo įrašymo funkcija.
Teikdami pranešimą VMVT Pasitikėjimo linija, nurodykite kuo tikslesnę informaciją:
- apie darbuotoją, kurio neteisėti veiksmai skundžiami (vardas, pavardė, pareigos (kai toks darbuotojas yra žinomas), kita informacija);
- konkretų skundžiamą pažeidimą, jį pagrindžiančias aplinkybes (pažeidimo vietą, laiką, trumpai apibūdinkite pažeidimo pobūdį. Jeigu turite, pateikite pažeidimą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) kitus įrodymus).
Pasitikėjimo linija pateikti pranešimai nagrinėjami Pranešimų apie pažeidimus Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje pateikimo pasitikėjimo linija ir jų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2023-12-12 įsakymu Nr. B1-849 „Dėl pranešimų apie pažeidimus Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje pateikimo pasitikėjimo linija ir jų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Taip pat apie korupcijos atvejus galite pranešti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai.
VMVT atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta teisinė atsakomybė už melagingos informacijos pateikimą.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas pranešti apie pažeidimus Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (Įstatymo) reikalavimus, įdiegtas VMVT vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas.
Šis kanalas skirtas informaciją apie pažeidimus teikiantiems asmenims:
Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo – fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams.
Rekomenduojame informaciją apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą arba laisva forma, nurodant, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Įstatymu.
Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nurodo konkrečias faktines aplinkybes, asmenį, kuris planuoja dalyvauti, dalyvauja ar dalyvavo, darant pažeidimą, informaciją apie galimus tokio asmens motyvus, darant pažeidimą, ar apie šį pažeidimą jau buvo pranešta, kam buvo pranešta ir ar yra gautas atsakymas, duomenis apie pažeidimo liudytojus, taip pat nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą (arba el. pašto adresą) korespondencijai gauti ir kitus duomenis ryšiui palaikyti; jei įmanoma, prideda rašytinius ar kitokius turimus duomenis ar dokumentus, atskleidžiančius galimo pažeidimo požymius. Taip pat asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, gali nurodyti, kaip ir kada su juo geriausia susisiekti.
Asmeniui, pagal Įstatymą pateikusiam informaciją apie pažeidimą, taikomas konfidencialumas nepriklausomai nuo to, ar asmuo bus pripažintas pranešėju.
Konfidencialumo užtikrinti nebūtina, kai to raštu prašo asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, arba jo pateikta informacija yra žinomai melaginga.
Informuojame, kad asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją. Asmuo už žalą, atsiradusi dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.
Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymas įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Aktualūs teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas;
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo”;
3. Informacijos teikimo vidiniu informacijos apie pažeidimus kanalu Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. B1-909 „Dėl informacijos teikimo vidiniu informacijos apie pažeidimus kanalu Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Pranešėjas yra informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.
Pažeidimas – VMVT galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas, mėginimas nuslėpti minėtą pažeidimą ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu.
Įstatymas numato, kad informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2) pavojaus aplinkai;
3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4) neteisėtos veiklos finansavimo;
5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6) neteisėtu būdu įgyto turto;
7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;
8) pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
9) kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
10) pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
11) kitų pažeidimų.
Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.
Informaciją apie pažeidimą galima pateikti vienu iš šių būdų:
1. elektroninio pašto adresu [email protected];
2. tiesiogiai kompetentingam subjektui, atvykęs į jį adresu: Siesikų g. 19, Vilnius;
3. paštu (Siesikų g. 19, Vilnius). Siunčiant pranešimą paštu, ant voko turi būti nurodyta žyma „Kompetentingam subjektui asmeniškai“.
Teisės aktų antikorupcinis vertinimas atliekamas vadovaujantis:
1. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 str.
2. 2014 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 243 „Dėl teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“ (2022-01-08 nauja redakcija)
Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius įstatyme nustatytose srityse (tarp šių sričių yra teisės pažeidimų tyrimas, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygos).
Viešojo administravimo subjektas taip pat gali atlikti ir kito savo rengiamo norminio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali kelti korupcijos riziką.
VMVT atlieka rengiamų norminių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, jeigu šiuose rengiamų norminių teisės aktų projektuose numatoma reguliuoti visuomeninius santykius Korupcijos prevencijos įstatyme nustatytose srityse arba jeigu rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali kelti korupcijos riziką.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2024-03-28 įsakymu Nr. B1-408 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos antikorupcijos politikos patvirtinimo“ patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos antikorupcijos politika (toliau – Antikorupcijos politika) ir jos priedai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Antikorupcijos politikos tikslai:
1. užtikrinti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdoma veikla ir elgsena atitiktų visuomenėje priimtinus aukščiausius patikimumo, sąžiningumo, skaidrumo ir etikos standartus;
2. sudaryti sąlygas laiku nustatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikloje kylančias korupcijos rizikas ir parinkti proporcingas bei efektyvias antikorupcijos ir kitas kontrolės priemones, suteikiančias galimybę sumažinti nustatytą korupcijos riziką.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Antikorupcijos politikos priedai:
1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos dovanų politika:
a) 2024 m. Gautų dovanų registracijos žurnalas
b) 2023 m. Gautų dovanų registracijos žurnalas
c) 2022 m. Gautų dovanų registracijos žurnalas
3. Lobistinės veiklos priežiūros Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje tvarkos aprašas.
Viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos ir konfliktų valdymo sistema nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi ir kontrolės vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. B1-814 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Taip pat Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. B1-1021 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, etikos kodeksas.
Viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos ir konfliktų valdymo sistema nustatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi ir kontrolės vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2023 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. B1-814 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų laikymosi ir kontrolės vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Pareigybių, kurias einantys darbuotojai privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas (1 priedas).
Siekdama stiprinti antikorupcinę aplinką ir skaidrinti valstybės ar savivaldybės veiklos sritis ar procesus, taip pat viešojo sektoriaus subjektų procedūras ir procesus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka korupcijos rizikos analizes – korupcijos rizikos ir jos veiksnių tam tikroje valstybės ar savivaldybės veiklos srityje ar procese, apimančiame vieno ar kelių viešojo sektoriaus subjektų veiklos sritis, nustatymą ir nagrinėjimą antikorupciniu požiūriu.
Remdamiesi analizėse pateiktais siūlymais, viešojo sektoriaus subjektai rengia arba atnaujina korupcijos prevencijos veiksmų planus, taiko kitas priemones būtiniems pokyčiams įgyvendinti.
Daugiau informacijos apie korupcijos rizikos analizę galima rasti čia.
Informacija apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos srityje atliktą korupcijos rizikos analizę ir stebėseną.
Siekiant efektyvesnio dalyvavimo teisėkūroje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendradarbiauti kviečia tik registruotus lobistus.
• skaidrumas
• sąžiningas atstovavimas
• profesionalumas
Daugiau informacijos apie lobistinę veiklą ir įtaką teisėkūrai skelbiama čia.
Lobistinės veiklos priežiūros VMVT tvarkos aprašas čia.
Nulinė dovanų politika
VMVT taiko Nulinę dovanų politiką, tad geriausia Jūsų padėka už tinkamai VMVT darbuotojų atliktą darbą yra AČIŪ ar geras atsiliepimas, užpildant elektroninę apklausos anketą dėl VMVT darbuotojų darbo arba parašant laišką VMVT vadovybei ir tokiu būdu išreiškiant padėką darbuotojams už jų tinkamai atliktą darbą.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos už korupcijos prevenciją atsakingas Vidaus tyrimų skyrius (toliau – Skyrius). Ši funkcija nustatyta Skyriaus nuostatuose ir darbuotojų pareigybių aprašymuose. Skyriaus darbuotojų kontaktinę informaciją, atliekamas funkcijas ir darbuotojų pareigybių aprašymus rasite skiltyje Kontaktai.
Atnaujinimo data: 2025-01-09