EUDR: Maistas ir Pašarai be Miškų Naikinimo

Europos Sąjungos miškų naikinimo reglamentas (EUDR) yra viena svarbiausių priemonių kovojant su klimato kaita, miškų nykimu ir biologinės įvairovės mažėjimu. Pagrindinis reglamento tikslas – užtikrinti, kad į Europos Sąjungos rinką patenkantys produktai nebūtų susiję su miškų naikinimu ar alinimu po 2020 m. gruodžio 31 d. 

Reglamentas taikomas tiek Europos Sąjungoje pagamintiems, tiek importuojamiems produktams. Siekiant palengvinti jo įgyvendinimą, Europos Komisija atliko reglamento peržiūrą ir numatė reikšmingus supaprastinimus verslui bei ūkininkams, taip pat nukėlė taikymo terminus. 

Svarbiausi terminai

• Stambiosioms ir vidutinėms įmonėms reglamentas bus taikomas nuo 2026 m. gruodžio 30 d.
• Mikro ir mažosioms įmonėms (įskaitant daugumą Lietuvos ūkininkų) taikymas nukeltas iki 2027 m. birželio 30 d.
• Medienos sektoriaus subjektams, kuriems anksčiau buvo taikomas ES Medienos reglamentas (EUTR), gali būti taikomos atskiros pereinamojo laikotarpio nuostatos.

VMVT yra paskirta kompetentinga institucija, atsakinga už Reglamento taikymą prižiūrint septynias pagrindines žaliavas:

• galvijus;
• kakavą;
• kavą;
• palmių aliejų;
• soją;
• gumą;
• medieną;

Taip pat reglamentas taikomas įvairiems iš šių žaliavų pagamintiems produktams. 

Po reglamento pakeitimų papildomai įtraukti produktai:

• tirpi kava;
• tam tikri palmių aliejaus dariniai (pvz., muilas);
• šaldyti galvijų liežuviai.

Iš reglamento taikymo srities išbraukti:

• galvijų kailiai ir oda;
• restauruotos padangos;
• mėginiai ir pavyzdžiai, skirti tyrimams.

Galvijų išimtis 

Reglamentas netaikomas galvijams, gimusiems iki 2023 m. birželio 29 d.

Veiklos vykdytojų pareigos ir supaprastinimai

Vienas svarbiausių pakeitimų – atsakomybė už deramo patikrinimo pareiškimo (DDS) pateikimą tenka tik pirmajam veiklos vykdytojui, kuris produktą pateikia ES rinkai arba jį eksportuoja. 

Paskesni prekiautojai ir veiklos vykdytojai

Paskesni tiekimo grandinės dalyviai nebeprivalo teikti atskirų DDS deklaracijų. Jų pareiga yra:

• surinkti informaciją apie savo tiekėjus;
• saugoti tiekėjų pateiktus DDS numerius;
• dokumentus išlaikyti ne trumpiau kaip 5 metus.

Tokiu būdu jų vaidmuo tampa „pasyvus“, tačiau jie vis tiek privalo užtikrinti informacijos atsekamumą. 

Reimportas

Jeigu prekės jau buvo pateiktos ES rinkai ir vėliau eksportuotos, jų grąžinimas į ES laikomas paskesniu tiekimo grandinės etapu. Tokiu atveju naujo deramo patikrinimo atlikti nereikia.

Informacija ūkininkams

Didžioji dalis Lietuvos ūkininkų patenka į mikro arba mažųjų įmonių kategoriją, todėl jiems numatytos reikšmingos lengvatos. 

Vienkartinė supaprastinta deklaracija

Labai maži ir maži pirminiai veiklos vykdytojai (MSPO – Micro and Small Primary Operators), veikiantys mažos rizikos šalyse, galės naudotis supaprastinta deklaravimo sistema. 

Vietoje deklaracijos teikimo kiekvienai siuntai pakaks vieną kartą pateikti supaprastintą deklaraciją prieš pirmąjį produktų tiekimą rinkai. Deklaraciją reikės atnaujinti tik tuo atveju, jei iš esmės pasikeis veiklos pobūdis. 

Geografinės vietos nurodymas 

Mažiesiems augintojams nebereikės pateikti tikslių sklypų poligonų. 

Pakaks nurodyti:

• pašto adresą;
• kadastro duomenis;
• kitą informaciją, leidžiančią tiksliai identifikuoti gamybos vietą.

Automatizuotas duomenų perdavimas

Lietuvoje planuojama integruoti Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) registrus su ES EUDR informacine sistema. 

Tai reiškia, kad dalis reikalingų duomenų galės būti perduodama automatiškai iš jau veikiančių nacionalinių registrų. Tokiu būdu ūkininkams nereikės papildomai pildyti daugelio formų ar rankiniu būdu suvesti duomenų. 

Kokioms įmonėms taikomos lengvatos?

Svarbu suprasti, kad ne visos MVĮ (mažos ir vidutinės įmonės) turi vienodas lengvatas. 

Mikro ir mažosios įmonės

Tik šioms įmonėms taikomos:

• vėlesnė reglamento taikymo pradžia (2027 m. birželio 30 d.);
• vienkartinė supaprastinta deklaracija (SD);
• MSPO statusas.

Vidutinės įmonės

Vidutinio dydžio įmonės privalės vykdyti reikalavimus jau nuo 2026 m. gruodžio 30 d. ir naudoti standartines DDS procedūras. 

Bendros lengvatos visoms MVĮ

Nepriklausomai nuo dydžio, visos mikro, mažos ir vidutinės įmonės gali naudotis šiomis išimtimis: 

Ataskaitų teikimas 

MVĮ neprivalo viešai skelbti metinių ataskaitų apie savo deramo patikrinimo sistemas. 

Vidaus kontrolė 

MVĮ nereikia:

• skirti atitikties užtikrinimo pareigūno;
• steigti nepriklausomos audito funkcijos.

Prekiautojų registracija

MVĮ, kurios veikia tik kaip prekiautojai ir nėra pirmieji produktų pateikėjai rinkai, neprivalo registruotis EUDR informacinėje sistemoje. 

Pranešimai apie galimus pažeidimus

Jeigu gaunama informacija apie galimą pažeidimą tiekimo grandinėje, MVĮ turi pareigą informuoti atsakingas institucijas. Tačiau joms netaikoma papildoma tikrinimo (verification) pareiga, kuri taikoma stambesniems subjektams.

Pašarai ir jų atsekamumas

Nors dauguma ūkininkų patys neturės teikti sudėtingų deklaracijų, jie privalės užtikrinti, kad naudojami pašarai atitiktų reglamento reikalavimus. 

Jeigu perkami pašarai, kurių sudėtyje yra EUDR reglamentuojamų žaliavų (pavyzdžiui, soja), būtina išsaugoti:

• tiekėjo sąskaitas;
• DDS numerius;
• kitus tiekėjo pateiktus atitikties dokumentus.

Šie dokumentai turi būti saugomi visą gyvulio laikymo laikotarpį, tačiau ne ilgiau kaip 5 metus.

Jei ūkininkas pats importuoja produktus

Jeigu ūkininkas pats importuoja reglamentuojamus produktus iš trečiųjų šalių (pavyzdžiui, soją), jis laikomas pirmuoju veiklos vykdytoju. 

Tokiu atveju jis privalo:

• savarankiškai atlikti deramą patikrinimą;
• įvertinti riziką;
• pateikti standartinį DDS pareiškimą.

Tokiems atvejams nebetaikoma supaprastinta deklaravimo tvarka.

Išsamaus patikrinimo (IPP) anketa/klausimynas yra priemonė, atspindinti procesą, kurį veiklos vykdytojas turi atlikti trimis etapais, siekdamas įrodyti, kad rizika, jog produktas neatitinka EUDR reikalavimų, yra nedidelė arba jos nėra.

Rekomenduojama pildymui anketa pateikta čia.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdys EUDR reikalavimų kontrolę remdamasi trimis pagrindiniais etapais.

1. Informacijos rinkimas

Bus tikrinami duomenys apie:

• tiekėjus;
• gamybos vietas;
• sklypų adresus;
• pateiktus kiekius.

2. Rizikos vertinimas

Bus vertinama, ar gamybos vietoje po 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo vykdomas miškų naikinimas ar alinimas.

3. Rizikos mažinimas

Jeigu nustatoma, kad rizika nėra nereikšminga, gali būti taikomos papildomos kontrolės priemonės:

• dokumentų patikros;
• papildomų įrodymų reikalavimas;
• auditai;
• vietos patikrinimai.

Kontrolei bus naudojami ES observatorijos palydoviniai duomenys ir žemėlapiai, leidžiantys tiksliai nustatyti žemės naudojimo pokyčius.

Sankcijos

Už EUDR reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos griežtos sankcijos:

• baudos iki 4 proc. metinės apyvartos;
• produktų konfiskavimas;
• laikinas draudimas tiekti produktus rinkai;
• kitos nacionaliniuose teisės aktuose numatytos priemonės.

• Komisija sukūrė ir tvarko informacinę sistemą (TRACES infrastruktūros dalis) Išsamaus patikrinimo pareiškimams (IPP) saugoti ir apdoroti. Ši sistema buvo paleista 2024 m. gruodžio 4 d.
• Ši sistema palengvina darbą veiklos vykdytojams, prekiautojams, tolimesnės grandies veiklos vykdytojams, kompetentingoms institucijoms ir muitinei.
• Kiekvienam pateiktam IPP suteikiamas unikalus registracijos numeris, kuris, atitinkamą produktą išleidžiant į laisvą apyvartą arba eksportuojant, privalo būti pateiktas muitinei.
• Prieigai prie sistemos reikalinga „EU Login“ paskyra

Kur rasti daugiau informacijos? 

Išsami metodinė medžiaga, veiklos vykdytojo anketa, deklaracijų pildymo instrukcijos ir kita aktuali informacija pateikiama atsakingų institucijų interneto svetainėse. 

Ši informacija parengta remiantis Europos Komisijos 2026 m. gegužės 4 d. ataskaita COM(2026) 191 final bei 5-ąja EUDR dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) versija.