Maisto atliekų tvarkymas viešojo maitinimo įmonėse
Atliekos – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais, 2 straipsnyje.
Viešojo maitinimo atliekos – visos maisto, įskaitant kepimo aliejaus, atliekos, susidarančios restoranuose, viešojo maitinimo įstaigose ir virtuvėse, įskaitant visuomenines ir namų ūkio virtuves.
Viešojo maitinimo atliekos, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2012 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. B1-466 „Dėl šalutinių gyvūninių produktų, surinktų iš viešojo maitinimo įmonių, tvarkymo“ , turi būti rūšiuojamos jų susidarymo vietoje, saugomos ir tvarkomos atsižvelgiant į atliekų pobūdį ir galutinį panaudojimo tikslą, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, ar 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą, VIII priedo nuostatomis.
Viešojo maitinimo atliekų priskyrimas pagal pobūdį
Šalutiniai gyvūniniai produktai (ŠGP) – gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms, taip pat oocitai, embrionai ir sperma.
Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.
!!! Pagrindinis ir esminis maisto tvarkymo subjekto tikslas – laikant atliekas išvengti tiesioginio ar netiesioginio taršos šaltinio, kurį gali sąlygoti maisto tvarkymo subjekte susidarančios viešojo maitinimo atliekos.
Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymas viešojo maitinimo įmonėse
Šalutinių gyvūninių produktų ir (ar) jų gaminių tvarkymas – bet koks poveikis šalutiniams gyvūniniams produktams ar jų gaminiams arba veiksmai su jais ar atskiromis jų sudedamosiomis dalimis nuo jų susidarymo (įskaitant surinkimą, rūšiavimą, laikiną tinkamą saugojimą jų susidarymo vietoje, gabenimą, sandėliavimą, pjaustymą, šaldymą ar kitokį apdorojimą, transformavimą, perdirbimą, tiekimą rinkai, platinimą, naudojimą, šalinimą arba kitą veiksmą, vykdomą su šalutiniais gyvūniniais produktais ir (ar) jų gaminiais).
Šalutinių gyvūninių produktų kategorijos
Šalutiniai gyvūniniai produktai (ŠGP) skirstomi į konkrečias kategorijas atsižvelgiant į pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylančio dėl tokių produktų. Viešojo maitinimo įmonėse susidariusios viešojo maitinimo atliekos priskiriamos šalutiniams gyvūniniams produktams, kurios:
- susidaro tarptautinių maršrutų transporto priemonėse;
- skirtos gyvūnams šerti;
- skirtos perdirbti taikant sterilizaciją slėgiu arba transformuojant į biologines dujas arba kompostui gaminti.
Laikymas: šalutiniai gyvūniniai produktai, siekiant vengti jų kaupimosi, turi būti kiek įmanoma greičiau šalinami iš patalpų, kuriose yra maistas. ŠGP dedami saugoti į uždaras ŠGP laikymo talpas, kurios turi būti gerai prižiūrimos, lengvai valomos, o prireikus dezinfekuojamos.
Laikant šalutinius gyvūninius produktus viešojo maitinimo įmonėse ant talpos turi būti aiškiai ir įskaitomai nurodyta ŠGP kategorija ir atitinkama frazė:
jeigu tai 1 kategorijos ŠGP – frazė „tik sunaikinti“;
jeigu tai 2 kategorijos ŠGP – frazė „neskirta vartoti gyvūnams“;
jeigu tai 3 kategorijos ŠGP – frazė „neskirta vartoti žmonėms“.
Šalinimas: Šalutiniai gyvūniniai produktai turi būti perduoti šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonei. Šalutinius gyvūninius produktus tvarkantys subjektai, pagal vykdomos veiklos vietą, turi būti patvirtinti / registruoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimais. Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmones galite rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo subjektų registre.
ŠGP tvarkymą patvirtinantys dokumentai: Šalutinių gyvūninių produktų turėtojai, vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo IV skyriaus nuostatomis, pildo šalutinių gyvūninių produktų apskaitos dokumentus, kuriais remiantis užtikrinamas šalutinių gyvūninių produktų atsekamumas (t. y. pagal ūkio subjekto įrašus galima nustatyti ŠGP ir jų gaminių siuntėjus ir gavėjus). Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų važtaraščio forma yra patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. B1-558 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų bei gaišenų važtaraščio formų, jų pildymo nurodymų patvirtinimo“, kuriame taip pat numatyti jos pildymo reikalavimai.
Maisto atliekų, išskyrus šalutinių gyvūninių produktų, tvarkymas viešojo maitinimo įmonėse
Rūšiavimas: atliekos rūšiuojamos jų susidarymo vietoje, nemaišomos su kitomis atliekomis, negali būti užteršiamos pavojingomis medžiagomis.
Laikymas: maisto atliekos, nevalgomos atliekiniai produktai ir kitos atliekos, siekiant vengti jų kaupimosi, turi būti kiek įmanoma greičiau šalinami iš patalpų, kuriuose yra maistas. Atliekos laikomos uždaruose, nerūdijančiuose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiuose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių, ir pan. Iš talpų neturi tekėti skysčiai, sklisti kvapai ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti gerai prižiūrimos, lengvai valomos, prireikus dezinfekuojamos.
Šalinimas: atliekų turėtojai susidariusias ir išrūšiuotas atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant, apdorojant anaerobiniu būdu įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz. energijai gauti) laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas atliekų tvarkytojui ar šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonei, jeigu atliekos priskiriamos šalutiniams gyvūniniams produktams.
Maisto atliekų tvarkymo įmones galite rasti Atliekų tvarkytojų valstybės registre https://atvr.am.lt Norėdami rasti įmones pagal tvarkomas atliekas pvz., augalinės maisto gaminimo ir maisto produktų atliekas, reikia Atliekų tvarkytojų valstybės registre naudotis išplėstine paieška. Paspaudus mygtuką „Išplėstinė paieška“ atsidariusiame lange galima vykdyti paiešką pagal įvairius kriterijus:
- pagal atliekos kodą;
- pagal atliekos pavadinimą;
- atliekų tvarkymo veiklos rūšį.
Atliekų priskyrimas atliekų kodams vykdomas pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse aprašytą tvarką. Atliekoms šiose taisyklėse nustatyta tvarka suteikiamas atliekos kodas, kuris naudojamas planuojant bei vykdant atliekų tvarkymo veiklas bei atliekų apskaitoje.
Atliekų tvarkymą patvirtinantys dokumentai
Maisto atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei prekiautojui atliekomis, tarpininkui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą; atliekų perdavimo–priėmimo aktą; atliekų vežimo lydraštį, kuriame turi būti nurodyti perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą (Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas) ir svoris, atliekų perdavimo data. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu atliekų turėtojas, vadovaudamasis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, vykdo atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitą naudodamasis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS).
Atliekų susidarymo apskaitą atskirai GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų:
- kurie pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės arba pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos leidimą ir kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 6 tonos nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, kurios nurodytos Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyriuje (toliau – atliekų sąrašas), pažymėtų atliekų kodu 20 03 01);
- kurios vykdo maisto gamybos (ruošimo) (viešbučiai, moteliai, restoranai, kavinės, kitos viešojo maitinimo ir maisto gamybos įstaigos) ir (ar) maisto prekybos (didmeninės ar mažmeninės prekybos ir kitos maisto prekybos įstaigos) veiklą ir kuriose per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 5 tonos viešojo maitinimo (maisto) atliekų ir (ar) vartoti netinkamų maisto produktų atliekų.
Teisės aktai
Šalutinių gyvūninių produktų tvarką reglamentuojantys teisės aktai
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009
Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011
Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimai
Maisto atliekų, išskyrus šalutinių gyvūninių produktų, tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas
Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės
Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimai
Atnaujinimo data: 2025-10-21