Mėlynojo liežuvio liga

Esama situacija ir ligos patekimo rizikos

Mėlynojo liežuvio liga (MLL) Lietuvoje buvo nustatyta 2025 m. galvijų ūkiuose, esančiuose Marijampolės ir Pagėgių savivaldybėse bei Kelmės, Mažeikių, Prienų, Skuodo, Tauragės ir Vilkaviškio rajonuose.  

MLL teigiami atvejai Lietuvoje 2025 m.

Ligos paplitimas

Artimiausia šalis, kurioje nustatyta MLL, yra Lenkija, pasienyje su Kaliningrado sritimi ir prie Baltijos pajūrio. 2025 m. MLL atvejai taip pat registruoti Portugalijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje Bulgarijoje, Balkanų šalyse. Liga yra apėmusi didžiąją dalį Europos Sąjungos šalių. Skirtingose šalyse nustatomi skirtingi šio viruso serotipai, labiausiai paplitę – 3, 4 bei 8.   

Ligos pasireiškimo laikotarpis

MLL protrūkiai dažnėja rudenį, nes šiuo laiku padidėja vektorių aktyvumas, temperatūra tampa tinkama virusui daugintis vabzdyje, padidėja drėgmė ir atsiranda daugiau veisimosi vietų, keičiasi gyvulių laikymo sąlygos, o bandos imunitetas gali būti silpnesnis. Europoje Culicoides populiacija gausiausia vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį, tuo metu MLL perdavimo rizika didžiausia. Vėliau, krentant temperatūrai, perdavimo rizika mažėja. Vėlyvos vasaros–rudens lietūs ir didelė oro drėgmė didina Culicoides gausą,  atsiranda daugiau tinkamų veisimosi substratų, tokių kaip balos, šlapias kraikas ir kitos drėgnos vietos. Rudenį gyvuliai dažniau laikomi pastogėse, o dalis vektorių (ypač Obsoletus grupės), išlieka aktyvūs ir tvarte. Tai palaiko viruso perdavimo riziką, net atvėstant orams. 

Kam mėlynojo liežuvio liga pavojingiausia? 

MLL – tai vabzdžių platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga. Dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys.  

Nors galvijai užsikrečia dažniau negu avys, jiems ne visada pasireiškia ligos požymiai. Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl gyvulių gaišimo (ypač avių), užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, dėl reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo.

Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga. 

Mėlynojo liežuvio ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau užkratas gali plisti vykstant prekybai – užkrėsti mašalai ligą perneša oro keliu, taip pat gali būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir t. t.). 
 

Ligos klinikiniai požymiai

Klinikiniai galvijų ligos požymiai, kurie galvijams gali ir nepasireikšti:  išskyros iš šnervių;  kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį;  burnos ertmės patinimas ir išopėjimas  konjunktyvitas (paraudę ašarojančios akys);  patinę ir/arba paraudę speniai ir lytiniai organai;  nuovargis; šlubavimas; seilėtekis; karščiavimas.	Klinikiniai avių ligos požymiai: karščiavimas;  tirštos išskyros iš akių ir nosies; seilėjimasis dėl burnos patinimo ir išopėjimo; kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį; smarkiai šlubuojančios avys nenori keltis; kraujosruvos odoje ir po ja; sutinusi ir skausminga apynagė;  apsunkintas kvėpavimas; mėlynas liežuvis; avys aiškiai liguistos, pavargę, apatiškos.

Ligos plitimo būdai ir rizika

MLL virusu gyvulius per įkandimus užkrečia kraujasiurbiai, Culicoides šeimos smulkieji mašalai (vos įžiūrimi plika akimi), kurie gausiai randami daugelyje gyvulių laikymo vietų tiek lauke, tiek ir tvartuose. Stiprus vėjas šiuos mašalus gali išnešioti dideliu atstumu.  

Virusai platinami vykdant prekybą užsikrėtusiais gyvuliais, sperma, embrionais, taip pat per užkrėstus mašalus, pervežamus transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir t. t.). Virusas taip pat perduodamas per placentą.  

Mokslininkų ir oficialių veterinarijos šaltinių rekomendacijos MLL rizikai mažinti:

INFORMACIJA ŪKININKUI

• Vakcinacija – pagrindinė priemonė

Vakcina pasirenkama pagal cirkuliuojantį serotipą.

MLL priskiriama C kategorijos ligai – tai į sąrašą įtrauktos ligos, kurios yra svarbios kai kurioms valstybėms narėms ir dėl kurių reikia imtis priemonių, kad jos neišplistų į Sąjungos dalis, kurios oficialiai neapimtos ligų arba kuriose vykdomos atitinkamos į sąrašą įtrauktos ligos likvidavimo programos, kaip nurodytas Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies c punkte. Tai reiškia, kad tam tikros valstybės narės kompetentingos institucijos gali nuspręsti įgyvendinti neprivalomą likvidavimo programą, siekdamos išnaikinti visus serotipus (nuo 1 iki 24).

Gyvūnai gali būti vakcinuojami nuo MLL tik užkrėstose teritorijose, tik nustačius viruso serotipą.

MLL paveiktos ES VN taiko savanorišką vakcinaciją. 

• Gyvulių judėjimas, įsigyjimas, izoliavimas
  • Į ūkį įsivežkite tik sveikus gyvulius.
  • Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, laikykite atskirai bent 21 dieną, stebėkite jų sveikatos būklę. 
  • Venkite įvežimo iš paveiktų zonų arba laikykitės testavimo, leidimų reikalavimų; MLL plinta su užsikrėtusiais gyvuliais, sperma, embrionais.
  • Karantinas ir tyrimai naujai atvykusiems prieš įleidžiant į bandą. WOAH rekomenduoja aktyvią priežiūrą ir stebėseną rizikos laikotarpiu.
     
• Vektorių (Culicoides mašalų) kontrolė
  • Elgsena ir laikymas

Aušroje ir sutemus nakvynė pastogėje – tokiu metu Culicoides šeimos smulkiųjų mašalų įkandimų aktyvumas didžiausias, venkite gyvulių pervežimų tomis valandomis.

Vėjo įtaka – vėjuoti, atviri ganyklų plotai sumažina įkandimus. Tvartus vėdinkite mechaniniu būdu.

• Aplinka ir „lizdų“ naikinimas

Sausinimas ir valymas – tvarkykite pratekėjimus, šalinkite stovinčius vandenis, reguliariai tvarkykite mėšlą, dangą ir šlapius pakratus. Tai mažina Culicoides šeimos smulkiųjų mašalų veisimosi vietas. Nauji tyrimai pabrėžia higienos ir drėgnų vietų eliminavimo svarbą.

Kraikas ir srutos –  tinkamai tvarkykite vietas, kuriose gali veistis mašalai (stovintis vanduo, srutų ar mėšlo sankaupos), kad sumažintumėte riziką.

• Cheminė apsauga

Vektorių (mašalų) kontrolei dažniausiai taikomi insekticidai (piretroidai)

Deltametrinas –galvijams ir avims (naudojamas ant gyvulio kailio) – registruoti veterinariniai vaistai su veikliąja medžiaga:

*Alfa cipermetrinas, lambda-cihalotrinas – dažniau patalpų ar transporto paviršiams kaip insekticidinė danga (bet ne dezinfekcija).

Gyvulių transporto valymas ir dezinfekcija

Transporto priemonės turi būti išvalytos ir dezinfekuotos prieš ir po gyvūnų pervežimo. Gyvūnams apsaugoti nuo vabzdžių naudojami registruoti insekticidai. Tyrimais nustatyta, kad insektcidai, kurių veiklioji medžiagoa piretrinas, veikia ir prieš smulkiuosius mašalus. Informacija apie registurotus insekticidus: https://biocidai.nvsc.lt.
 

Detali transporto priemonių valymo ir dezinfekcijos instrukcija

Paruošimas:

Prieš pradedant valymą, transporto priemonė turi būti ištuštinta (be gyvūnų, įrankių, dėžių ar kitų daiktų).

Užtikrinkite, kad ji būtų tinkamai vėdinama.

Darbuotojai turi dėvėti apsauginius drabužius, vienkartines pirštines, kaukes, o prireikus – ir apsauginius akinius bei batus.

Išankstinis valymas:

Nuvalykite ir nuplaukite visas matomas purvo, mėšlo, kraujo ar kitų organinių teršalų liekanas.

Naudokite vandens srovę (geriausia aukšto slėgio ploviklį) ir ploviklius, kurie padeda pašalinti riebalus ir kitus nešvarumus.

Nepamirškite valyti ir sunkiai pasiekiamų vietų: ratų arkų, grindų plyšių, kampų, durelių rėmų.

Dezinfekcija:

Pasirinkite tinkamą dezinfekcinę priemonę, patvirtintą veiksmingumui prieš virusus (pvz., chlorą turinčius preparatus, kvaternarius amonio junginius, fenolio pagrindo produktus).

Dezinfekcinį tirpalą paruoškite pagal gamintojo instrukcijas (teisinga koncentracija ir naudojimo laikas).

Kruopščiai apipurkškite arba nuvalykite visas paviršines vietas: grindis, sienas, lubas, durelių rankenas, kėbulo vidų ir išorę.

Užtikrinkite, kad dezinfekcinis tirpalas išliktų ant paviršių pakankamai ilgai, kad virusai būtų efektyviai sunaikinti (dažniausiai 10-30 minučių).

Džiovinimas ir baigiamasis etapas:

Po dezinfekcijos transporto priemonė turi būti gerai išdžiovinta natūraliai arba naudojant ventiliaciją.

Prieš naudojant, patikrinkite, ar nėra likusių dezinfekcinių priemonių, kurios galėtų būti pavojingos gyvūnams ar žmonėms.

Darbuotojų sauga ir higiena:

Po darbo būtina nusiimti apsauginius drabužius ir tinkamai juos išmesti arba išvalyti.

Rankas reikia kruopščiai nusiplauti su muilu ir dezinfekuoti.

Naudotos priemonės ir įrankiai turi būti išvalyti ir dezinfekuoti.

Fiziniai barjerai

Mašalams atbaidyti naudokite smulkius tinklus ant langų ir durų. 

„Vector-proof“ gardai – mažos ir apsaugotos nuo uodų patalpos pasitvirtino kaip praktinė priemonė, saugant pavienius vertingus gyvulius nuo Culicoides įkandimų. Naudojant šias patalpas svarbu atsižvelgti į sezoniškumą ir užtikrinti gyvulių gerovę, ypač karštomis dienomis.
 

Ūkių biosauga

• Nenaudokite bendrų adatų, dezinfekuokite instrumentus; atskirkite karščiuojančius ar įtartinus gyvulius.
• Detalesni biologinio saugumo reikalavimai galvijų, avių ir ožkų laikymo vietoje
   

Stebėsena ir reagavimas

• Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvulius nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos. 
• Apie bet kokius MLL įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio). 

Dėl galvijų išvežimo į kitas ES valstybes nares ir ne ES šalis

Siekiant išvežti galvijus į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ar į ne ES šalis tolimesniam auginimui, būtina atitikti priimančios šalies nustatytus MLL kontrolės reikalavimus ir papildomai atlikti bei gauti neigiamus MLL tyrimų rezultatus (PGR metodu). Mėginius MLL ištyrimui iš gyvūnų kraujo atrenka privatus veterinarijos gydytojas, tyrimai atliekami gyvūnų laikytojų lėšomis Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute Vilniuje. Mėginiai turi būti atrinkti gyvūnų laikymo vietose ir kol nebus gauti MLL tyrimų rezultatai, negali būti išvežti į kanopinių gyvūnų surinkimo centrus.

Gyvulius vežant skersti į kitas ES šalis, prieš 48 val. siunčiantis ūkio subjektas turi informuoti paskirties vietos atsakingą subjektą. 

Galvijus Lietuvos teritorijoje galima vežti be papildomų apribojimų. Draudimas taikomas tik MLL užkrėstiems ūkiams. 

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2025 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. B1-453 „Dėl mėlynojo liežuvio ligos protrūkio vietų paskelbimo ir šios ligos kontrolės priemonių“

Gyvūnų judėjimo Europos Sąjungos viduje taisyklėse numatytos tam tikros išimtys, pagal kurias paskirties valstybė narė gali priimti gyvūnus, jei laikomasi tam tikrų gyvūnų sveikatos reikalavimų: Bluetongue - Food Safety - European Commission

VMVT pasirengimas valdyti MLL

• Vykdoma aktyvi ir pasyvi MLL stebėsena (numatyta ištirti papildomai 600 mėginių).
• Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie MLL grėsmę.
• Pateiktos rekomendacijos ūkininkams, kaip apsisaugoti nuo MLL.
• Organizuoti mokymai valstybiniams ir privatiems veterinarijos gydytojams apie MLL riziką, biosaugos priemones.
• Pakeisti Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro nuostatai.
• Peržiūrėtas ir atnaujintas Neatidėliotinų priemonių planas dėl MLL.
• Peržiūrėtas sąrašas įgaliotųjų veterinarijos gydytojų, kurie būtų pasitelkti ligos likvidavimo priemonėms taikyti.
• NMVRVI yra paskirtoji LT laboratorija, atliekanti MLL tyrimus.
• NMVRVI planuoja vykdyti smulkiųjų mašalų stebėseną.

Veiksmai įtarus MLL

MLL įtarimas, bet dar nesant patvirtinimo:

• Ūkio stebėsena, mėginių atrinkimas.
• Atliekamas visų ūkyje esančių gyvulių ir gyvulininkystės produktų surašymas.
• Uždraudžiamas imlių gyvulių patekimas į / iš įtariamo užsikrėtusio ūkio.
• Pradedamas epidemiologinis tyrimas.

Veiksmai patvirtinus MLL

• Priimamas sprendimas dėl priemonių taikymo ūkyje (atrenkami papildomi mėginiai, įvertinama klinikinė būklė, vykdomas atsekamumas).
• Priimamas sprendimas dėl galimos savanoriškos vakcinacijos šalyje taikymo.
• Sprendimas gaišinti gyvūną priimamas įvertinus jo blogą (blogėjančią) sveikatos būklę.
• Taikomi apribojimai galvijų, avių ir ožkų, taip pat genetinių medžiagų produktų perkėlimui iš užkrėstos zonos.
• Atliekamas epidemiologinis tyrimas siekiant nustatyti:
  • kada MLL pateko į ūkį;
  • ligos patekimo kelius;
  • kokie veiksniai galėjo išplatinti MLL.
• Rekomenduojamas mašalų kontrolės priemonių taikymas.
• Atsižvelgiant į epidemiologinio tyrimo rezultatus nustatomas ligos paplitimas ir vertinamas užkrėstos zonos dydis.
• Sustiprinama aktyvi MLL stebėsena.

Gyvūnų judėjimo apribojimai protrūkių vietose: 

• Uždrausta perkelti MLL imlius gyvūnus į kitas laikymo vietas bei gabenti jų genetinės medžiagos produktus (spermą, oocitus, embrionus). 
• Išimtis taikoma tik gyvūnams, vežamiems skerdimui, gavus VMVT leidimą. 
• Draudimas bus panaikintas tik gavus neigiamus PGR tyrimų rezultatus (paėmus valstybinius mėginius po 21 dienos), patvirtinančius, kad ligos sukėlėjo protrūkio vietoje nebėra aptinkama. 

Reikalavimai ūkininkams ir prevencinės priemonės protrūkių vietose: 

• MLL užkrėstus gyvūnus laikyti uždarytus patalpose, kol VMVT nepanaikins draudimo; 
• naudoti apsaugos priemones nuo mašalų (tinklelius, repelentus). Rekomenduojamos cheminės medžiagos ūkiui skelbiamos vmvt.lrv.lt.
• MLL imlių gyvūnų laikymo patalpose užtikrinti ventiliavimą; 
• atidžiai stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir apie bet kokius pokyčius ar galvijų gaišimus nedelsiant pranešti VMVT; 
• mašalų aktyvumo laikotarpiu šalinti jų veisimosi vietas, kad būtų sumažinta ligos plitimo rizika.

Galvijų ir avių prekybos reikalavimai dėl Lietuvoje nustatytos MLL

Kodėl neuždraustas įvežimas iš MLL paveiktų teritorijų?

Pagal stojimo į ES sutartį, VMVT leidžia įvežti galvijus, avis ir ožkas tik sąlygomis, nustatytomis ES teisės aktais ir NETAIKO išimčių, dėl kurių kreipiasi Lietuvos galvijų ir ožkų augintojai ir juos vienijančios asociacijos.
 

Kitos ligos kontrolės priemonės prekybos tikslais:

• Suaugusio vabzdžio (vektoriaus) neskraidymo periodo nustatymas (taiko Austrija, Čekija, Rumunija, Ispanija ir Italija).
• Nuo vektorių apsaugotų laikymo vietų patvirtinimas (netaiko nė viena valstybė).
   

DUK – UŽKREČIAMOSIOS LIGOS
 

Teisės aktai

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“)

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės 

Naudingos nuorodos

Europos komisijos internetinis puslapis

WOAH internetinis puslapis

EFSA (Europos Komisjos Europos maisto saugos agentūra) internetinis puslapis (moksliniai straipsniai)