Niukaslo liga

Naminiams ir laukiniams paukščiams. Įprastai laukiniai paukščiai yra ligos nešiotojai.

Niukaslio liga yra gyvūnų liga, kuri taip pat gali užkrėsti žmones ir Niukaslo ligos virusas gali sukelti žmonėms konjunktyvitą, tačiau liga paprastai yra labai lengva ir savaime praeina.

• Respiraciniai požymiai – dusulys, kosulys, čiaudulys ir karkalai.
• Centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai – drebulys, paralyžiuoti sparnai ir kojos, susukti kaklai, sukimasis ratu, spazmai ir paralyžius.
• Viduriavimas.
• Gali iš dalies arba visiškai sumažėti kiaušinių dėjimas. Kiaušiniai gali būti nenormalios spalvos, formos ar paviršiaus, juose gali būti vandeningo baltymo
• Mirtingumas yra įvairus, bet gali siekti 100 proc.

NL dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto susergančiais ar nešiotojais paukščiais. Užsikrėtę paukščiai virusą platina su išmatomis, užteršdami aplinką. Tada gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su išmatomis ir kvėpavimo takų išskyras arba per užterštą maistą, vandenį, įrangą ir žmonių drabužius.

Niukaslio ligos virusai aplinkoje gali išgyventi kelias savaites, ypač vėsiu oru.

Paprastai virusas išsiskiria inkubaciniu laikotarpiu ir trumpą laiką sveikimo metu. Balandžiai virusą gali platinti su pertraukomis metus ar ilgiau.

Virusas randamas visose užsikrėtusio paukščio skerdenos / gaišenos dalyse.

Liga yra labai užkrečiama. Kai virusas patenka į jautrių paukščių pulką, beveik visi paukščiai užsikrės per dvi–šešias dienas.

Prevencinė vakcinacija vykdoma daugumoje pasaulio šalių.

• Paukštininkystės ūkis turi būti įrengtas taip, kad į jį negalėtų nekontroliuojami patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir kiti gyvūnai.
• Ūkio teritorija turi būti nuolat tvarkoma, joje auganti žolė – šienaujama.
• Prieš įvažiavimą į paukštininkystės ūkio teritoriją turi būti užtikrinta visų įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcija.
• Pastatai ir patalpos, kuriose laikomi lesalai, turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti laukiniai paukščiai ir graužikai, jos turi atitikti ir kitų, pašarų laikymą reglamentuojančių, teisės aktų reikalavimus.
• Ūkyje privalu registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens bei pašarų suvartojimo sumažėjimą, kiaušinių kiekio sumažėjimą, kiaušinių spalvos, formos ir kokybės pasikeitimus, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir sustabdyti užkrato plitimą į kitas teritorijas.
• Vakcinuoti paukščius nuo NL.
• Laikant paukščius taikyti principą- „tuščia-pilna“.

• Paukščių migracijos metu laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais.
• Lesinti ir girdyti naminius paukščius patalpose, kad nevilioti laukinių paukščių į naminių paukščių laikymo vietą.
• Naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą.
• Nenaudoti naminių paukščių girdymui atvirų vandens telkinių vandens.
• Nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
• Įsigyti tik nuo NL vakcinuotus paukščius.

Biologinio saugumo reikalavimai paukštininkystės ūkyje

Ligos simptomai panašūs į paukščių gripą, todėl tiksliai ją nustatyti galima tik laboratorijoje. Apie bet kokius paukščių negalavimus NL įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir / ar VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).

• Vykdoma pasyvi NL stebėsena.
• Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie NL grėsmę.
• Pateiktos rekomendacijos ūkininkams, kaip apsisaugoti nuo NL.
• Pakeisti Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro nuostatai.
• Peržiūrėtas ir atnaujintas Neatidėliotinų priemonių planas dėl NL.
• Peržiūrėtas sąrašas įgaliotųjų veterinarijos gydytojų, kurie būtų pasitelkti ligos likvidavimo priemonėms taikyti.
• NMVRVI yra paskirtoji LT laboratorija, atliekanti NL tyrimus.

Ką daryti, jei pastebėjau, kad paukščiai elgiasi neįprastai?

• 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“)
• 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės

Europos komisijos internetinis puslapis

WOAH internetinis puslapis

EFSA (Europos maisto saugos agentūra) internetinis puslapis (moksliniai straipsniai)