Paukščių gripas
Esama situacija
Pirmasis 2025 m. labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkis komerciniame ūkyje sausio 28 d. patvirtintas Šilutės r. (UAB ,,Vilkyčių paukštynas“), kur buvo laikoma virš 246 tūkst. dedeklių vištų.
Alytaus raj. Krokialaukio sen. kritusiai gulbei sausio 24 d. patvirtintas paukščių gripo virusas.
Situacija Lenkijoje
Atsakingos Lenkijos institucijos praneša, kad per šių metų sausio mėnesį Lenkijoje jau užfiksuoti 14 labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkiai komerciniuose paukščių ūkiuose. Šiuose ūkiuose sunaikinta daugiau nei 617 tūkstančių paukščių, atvejai fiksuoti ir trijuose mažuose ūkiuose. Paskutiniai protrūkiai užfiksuoti Lenkijos Puławy, Tarnowskie Góry, Kluczbork, Lubliniec, Góra regionuose. Visuose protrūkiuose, kuriuose nustatytas LPPG, įgyvendintos kontrolės priemonės: užkrėsti ūkiai buvo izoliuoti, užsikrėtę paukščiai ir jų produktai naikinami.
Lietuvos paukščių laikytojai raginami atsisakyti ketinimų įsivežti naminius paukščius iš LPPG apimtos šalies.
Protrūkių vietos Lenkijoje:
%20(1).png)
Kam paukščių gripas pavojingiausias?
Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Patys pavojingiausi yra labai patogeniški H5 ir H7 paukščių gripo viruso potipiai.
Ligos požymiai
Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 % visų ūkyje laikomų paukščių.
Ligos plitimo būdai
Paukščių gripas plinta per kontaktą su sergančiu paukščiu arba per užterštą aplinką. Gali būti platinamas ir oro lašeliniu būdu, tačiau labai nedideliais atstumais. Ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Trukmė, kiek virusas išliks gyvybingas, priklauso nuo aplinkos sąlygų. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę ar kitus daiktus.
Pavojingas naminiams paukščiams
Naminiai paukščiai (kalakutai, vištos, naminės antys, naminės žąsys, putpelės, kurapkos, fazanai) yra ypač imlūs paukščių gripo virusui. Jie gali užsikrėsti: kontaktuodami su laukiniais vandens paukščiais, per užterštą vandenį, per užterštus lesalus ar kraiką, per juos prižiūrinčių žmonių aprangą, per įrankius, naudojamus paukščių priežiūrai, per aplinką (šalia atvirų vandens telkinių, kuriuose lankosi laukiniai vandens paukščiai).
Vakcinacija
Lietuvoje paukščius draudžiama vakcinuoti nuo paukščių gripo. Vakcinacija taikoma tik išimtiniais atvejais ir tik leidus Europos Komisijai, kuomet vakcinuojami reti ir itin brangūs egzotiniai nelaisvėje laikomi paukščiai, nors vakcina ir sustabdo viruso dauginimąsi ir plitimą, ji neapsaugo nuo užsikrėtimo skirtingais paukščių gripo viruso potipiais. Mokslininkai šiuo metu sukūrė paukščių vakciną nuo H5N1 viruso.
VMVT veiksmai
- Atsižvelgdama į ES reikalavimus, VMVT yra patvirtinusi neatidėliotinos veiklos planą, pagal kurį vykdomi reguliarūs teoriniai ir praktiniai pareigūnų mokymai, imituojant ligos protrūkį.
- Aktyvios paukščių migracijos sezonais dėl paukščių gripo grėsmės yra įvedamas sustiprintas budėjimo režimas ir atsakingi asmenys yra įpareigojami stebėti paskirtas teritorijas. Sukauptos būtinos įrangos ir dezinfekcinių medžiagų atsargos, apsaugos priemonės, kurios būtinos pasireiškus paukščių gripo protrūkiui.
- Įvesta griežtesnė pasienio, paukščių laikymo ir pardavimo vietų veterinarinė kontrolė.
INFORMACIJA ŪKININKUI
Rekomendacijos paukštininkystės ūkiams:
- Paukštininkystės ūkis turi būti įrengtas taip, kad į jį negalėtų nekontroliuojami patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir kiti gyvūnai.
- Ūkio teritorija turi būti nuolat tvarkoma, joje auganti žolė – šienaujama.
- Prieš įvažiavimą į paukštininkystės ūkio teritoriją turi būti užtikrinta visų įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcija.
- Pastatai ir patalpos, kuriose laikomi lesalai, turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti laukiniai paukščiai ir graužikai, jos turi atitikti ir kitų, pašarų laikymą reglamentuojančių, teisės aktų reikalavimus.
- Ūkyje privalu registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens bei pašarų suvartojimą, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir sustabdyti užkrato plitimą į kitas teritorijas.
Rekomendacijos mažiems naminių paukščių ūkiams:
- Paukščių migracijos metu laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiai paukščiais.
- Naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą.
- Nenaudoti naminių paukščių girdymui atvirų vandens telkinių vandens.
- Namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių.
- Nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
Asmeninės apsauginės priemonės (AAP):
- Jei naudojamos teisingai, AAP sumažina infekcijos perdavimo riziką. Į jas įeina:
- pirštinės (nesterilios);
- respiratoriai, kurių filtrų efektyvumas ne mažiau kaip 95 procentų arba medicininės kaukės;
- chalatas ilgomis rankovėmis;
- apsauginiai akiniai;
- medicininės kepuraitės (naudojamos kai yra didelė rizika užsikrėsti virusu, pvz. kai išskiriami dideli aerozolio kiekiai);
- plastikinė prijuostė, jeigu yra rizika apsitaškyti krauju, kūno skysčiais, sekretais, ekskretais.
AAP turi dėvėti:
- visi sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, kurie tiesiogiai teikia pacientui sveikatos priežiūros paslaugas;
- pagalbinis personalas, tarp jų sveikatos priežiūros bei atliekantys valymo darbus asmenys;
- visi laboratorijos darbuotojai, dirbantys su bandiniais, kurie tiriami dėl paukščių gripo A(H5N1) viruso;
- sterilizacijos tarnybos darbuotojai, tvarkantys užterštą paukščių gripo A(H5N1) sukėlėjų įrangą;
- ligonio šeimos nariai ir lankytojai.
Rekomendacijos
Ką daryti, jei pastebėjau, kad paukščiai elgiasi neįprastai?
Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos
Labai patogeniško paukščių gripo grėsmė visuomenės sveikatai
Kaip pranešti apie paukščių gripo įtarimus
Pastebėjus paukščių gripui būdingų požymių naminių paukščių pulke, ėmus gaišti naminiams paukščiams ar aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus VMVT šiais telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108.
Interaktyvūs žemėlapiai
Paukščių gripas Lietuvoje (nuolat atnaujinama)
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) informacija apie paukščių gripo situaciją
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) paukščių gripo rizikos žemėlapis
Pavasarinė paukščių migracija
Apie į Lietuvą parskridusius paukščius galima sužinoti ornitologų portale www.ornitologija.lt. Lietuvos ornitologų teigimu, Europos ir pasaulio kontekste Lietuva yra svarbi šalis praskrendantiems paukščiams, ji yra ant intensyvaus Rytų Altanto paukščių migracijos kelio, kuriuo praskrenda didžioji dalis šiaurėje (Skandinavijoje, Rusijos tundroje) perinčių paukščių. Per Lietuvą driekiasi trys didžiausi paukščių migracijos keliai – rytinis arba Juodosios jūros, taip pat Adrijos (centrinės Europos) ir Rytų Atlanto migracijos kelias. Viena iš svarbiausių stotelių, kur Lietuvoje paukščiai nusileidžia pailsėti migracijos metu, yra Nemuno delta. Be to, gausiausi migruojančių vandens paukščių būriai telkiasi Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Lazdijų, Alytaus, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio ir Ignalinos rajonuose. Neabejojama, kad per Lietuvą gali praskristi didžiuliai būriai laukinių vandens paukščių ir iš tų Europos šalių, kurios patvirtinusios didelio patogeniškumo paukščių gripo virusą. Tačiau, kiek iš jų gali būti pavojingo viruso nešiotojai, niekas negali pasakyti. Gyventojų, kurie pastebės ar ras gaišusių laukinių vandens paukščių, prašoma apie tai informuoti artimiausią VMVT departamentą, arba šią informaciją pateikti VMVT telefonu 1879. Paukščių savininkai ir laikytojai Lietuvoje, atsižvelgus į VMVT direktoriaus įsakymą, privalo laikinai, iki baigsis intensyviausias laukinių vandens paukščių migracijos laikotarpis, apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke ir išleisti juos tik į lauko aikšteles (savo kiemus), kurios yra įrengtos ar aptvertos taip, kad naminiai paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais.
Rudeninė paukščių migracija
Atvėsus orams ir įsivyraujant rudeniui, vis labiau įsibėgėja ir laukinių vandens paukščių migracija. Paukščių būriai iki prasidedant šalčiams traukia piečiau sėkmingai ir šiltai praleisti žiemos. Dėl rudeninės migracijos šalies paukščių laikytojams reikėtų pradėti sunerimti, nes rizika Europoje plintančiam paukščių gripo virusui patekti į Lietuvos teritoriją šiuo laiku vėl padidėja. Specialistų ilgamečiai stebėjimai rodo, kad ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie užkrečia aplinką. Naminiai paukščiai užsikrečia per užterštą lesalą ar vandenį, nors virusas gali būti perduodamas ir žmogaus pagalba per inventorių, rūbus ar avalynę. Todėl labai svarbu, kad naminių paukščių laikytojai įvertintų galimą grėsmę, atsakingai laikytųsi visų biologinio saugumo reikalavimų. Paukščių savininkai ir laikytojai Lietuvoje, atsižvelgus į VMVT direktoriaus įsakymą, privalo laikinai, iki baigsis intensyviausias laukinių vandens paukščių rudeninės migracijos laikotarpis, apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke ir išleisti juos tik į lauko aikšteles (savo kiemus), kurios yra įrengtos ar aptvertos taip, kad naminiai paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais. Kitų ES valstybių patirtis rodo, kad užsikrėtus paukščių gripo virusu, apsaugos zonos ir apribojimai skaudžiai atsiliepia ir netoliese esančioms paukščių laikymo vietoms – tiek nedideliems ūkiams, kuriuose paukščiai laikomi asmeninėms reikmėms, tiek komercinėms fermoms. Iš viruso paveiktų zonų draudžiama įvežti ar išvežti paukščius ir jų produktus. Tokiuose regionuose paskelbiamas karantinas, ūkiuose, kuriuose pasireiškia liga, vykdomas gyvūnų naikinimas ir dezinfekcija.
Specialieji teisės aktai
Europos Sąjungos teisės aktai
VMVT direktoriaus įsakymai
Naudingos nuorodos
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija apie paukščių gripą
Europos Komisija apie paukščių gripą
Naudinga informacija (dalomoji medžiaga)
Kaip saugoti naminius paukščius, migruojant laukiniams paukščiams?
Paukščių gripas: aktualu smulkiems ūkininkams
Atnaujinimo data: 2025-10-21