Skip to main content

Saugūs maisto tvarkymo principai

 

Pagrindiniai nacionaliniai reikalavimai maisto saugai įtvirtinti Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, nustatančiame maisto tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų kompetenciją maisto saugos srityje ir maisto tvarkymo subjektų pareigas bei atsakomybę. O siekiant vienodai užtikrinti maisto saugą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. reglamentas Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.

 

Pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis nustatomi reikalavimai maisto saugai

Norint pasiekti aukštą žmonių sveikatos ir gyvenimo apsaugos lygį, maisto produktus reglamentuojantys įstatymai turi remtis rizikos analize, pagrįsta turima moksline informacija.

Ypatingomis aplinkybėmis, kai, įvertinus turimą informaciją, yra nustatoma kenksmingo poveikio sveikatai galimybė, tačiau nėra pakankamos mokslinės informacijos išsamiam rizikos įvertinimui atlikti, gali būti priimtos laikinosios rizikos valdymo priemonės, paremtos atsargumo principu, užtikrinančios aukštą sveikatos apsaugos lygį.

Maisto sauga ir vartotojų interesų apsauga rūpi ir visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms, profesiniams susivienijimams, tarptautinės prekybos partneriams ir prekybos organizacijoms, tad būtina užtikrinti masto saugos reguliavimo skaidrumą ir efektyvų visuomenės informavimą.

Turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą.

Tokia galimybė nustatyti maisto produktų ir jų ingredientų kilmę yra vienas iš svarbiausių kriterijų užtikrinant vartotojų apsaugą. Toksatsekamumo principo laikymasis palengvina situacijas, kuomet reikia maisto produktą išimti iš rinkos, bei leidžia vartotojams teikti tinkamą ir tikslią informaciją, susijusią su atitinkamais maisto produktais.

Maisto tvarkymo subjektai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad tų reikalavimų būtų laikomasi. Taigi pirminė atsakomybė užtikrinant maisto saugą numatyta maisto tvarkymo subjektams. Tam tikslui reikalinga ir efektyvi valstybinė maisto kontrolė, kurią Lietuvos Respublikoje atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Taisyklės, kurių privalo laikytis kiekvienas maisto tvarkymo subjektas (Reglamentas (EB) Nr. 178/2002):

  1.  SAUGUMAS. Maisto tvarkymo subjektas negali tiekti į rinką nesaugaus maisto.
  2. ATSAKOMYBĖ. Maisto tvarkymo subjektai yra atsakingi už maisto produktų, kuriuos jie gamina, transportuoja, laiko ar parduoda, saugą.
  3. ATSEKAMUMAS. Maisto tvarkymo subjektai privalo greitai nurodyti produktų tiekėją arba gavėją.
  4. SKAIDRUMAS. Maisto tvarkymo subjektai nedelsiant turi informuoti kontroliuojančią instituciją, jeigu įtaria, kad jų maistas yra nesaugus.
  5. SKUBŪS VEIKSMAI. Maisto tvarkymo subjektai nedelsiant turi pašalinti maistą iš rinkos, jeigu įtaria, kad tai nėra saugu.
  6. PREVENCIJA. Maisto tvarkymo subjektai privalo nustatyti ir reguliariai peržiūrėti svarbius valdymo taškus (kritinius taškus) bei su jais susijusius procesus ir užtikrinti, kad tame etape nustatytam svarbiam valdymo taškui parinktos kontrolės ir priežiūros priemonės būtų taikomos tinkamai bei efektyviai.
  7. BENDRADARBIAVIMAS. Maisto tvarkymo subjektai turi bendradarbiauti su kontroliuojančia institucija dėl veiksmų, kurių imasi siekiant sumažinti riziką.

http://ec.europa.eu/food/safety/index_en.htm

Pagal galiojančius Europos Sąjungos teisės aktus, maisto tvarkymo subjektai yra teisiškai atsakingi už tai, kad jų gaminamas maistas būtų saugus. Europos Bendrijos reglamentas 2073/2005 nustato griežtus mikrobiologinius kriterijus paruoštiems vartoti maisto produktams, kuriuos gamintojai privalo išlaikyti per visą produkto tinkamumo vartoti laikotarpį.

Siekiant efektyvios kontrolės, maisto tvarkymo subjektai privalo:

  • Klasifikuoti produktus: nustatyti, ar maistas yra paruoštas vartoti, ir įvertinti, ar jame gali daugintis Listeria monocytogenes;
  • Vykdyti aplinkos stebėseną: reguliariai imti mėginius nuo gamybos paviršių ir įrangos, siekiant aptikti galimus taršos šaltinius;
  • Pagrįsti tinkamumo vartoti terminą: atlikti tyrimus, pavyzdžiui, fizikinių ir cheminių savybių analizę, nuspėjamosios mikrobiologijos modeliavimą, laboratorinius tyrimus, įrodančius, kad bakterijų skaičius neviršys nustatytų ribų.

Nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigalioja Europos Bendrijos reglamento 2073/2005 pakeitimai, nustatyti Europos Sąjungos reglamente 2024/2895, kurie dar labiau sugriežtina Listeria monocytogenes kontrolės reikalavimus produktų pateikimo rinkai metu.

Žemiau pateikiama metodinė medžiaga ir gairės, kurios padės jums tinkamai įgyvendinti Listeria monocytogenes kontrolės priemones, atlikti būtinus tyrimus ir užtikrinti vartotojų sveikatą.

Pridedami dokumentai:

Atnaujinimo data: 2026-04-23