Žuvininkystės produktai

Žuvininkystės produktai – tai visi laukiniai arba auginami jūros arba gėlųjų vandenų gyvūnai (išskyrus gyvus dvigeldžius moliuskus, gyvus dygiaodžius, gyvus gaubtagyvius ir gyvus jūros pilvakojus ir visus žinduolius, roplius ir varles), įskaitant visas valgomąsias tų gyvūnų dalis ir gaminius.

Žuvininkystės produktai tvarkomi pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus III priedo VIII skirsnio reikalavimus.

Maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys žuvininkystės produktus, privalo laikytis bendrųjų maisto produktų higienos taisyklių nustatytų 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos.

Žuvininkystės produktai ženklinami pagal:

Bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus nustatytus 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Taip pat, informacijai apie nefasuotus žuvininkystės produktus teikimui yra taikomos Lietuvos higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ patvirtinimo“ IV skyriaus nuostatos.

Specialiuosius ženklinimo reikalavimus nustatytus žvejybos ir akvakultūros produktams 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 IV skyriuje ir kurie taikomi šio reglamento I priedo a, b, c ir e punktuose nurodytiems žvejybos ir akvakultūros produktams, kuriems atitinkamuose ženkluose arba etiketėse nurodomas:

• komercinis ir mokslinis pavadinimas pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 15 d.  įsakymą Nr. 3D-22 „Dėl Komercinių žuvų ir augalų rūšių pavadinimų sąrašo patvirtinimo“;
• žvejybos produktų gamybos būdas (,,sužvejota...“ ar ,,užauginta...“) ir žvejybos rajonas, t.y. kur sugauti žvejybos produktai. Pavyzdžiui, žvejybos produktai, kurie buvo sužvejoti jūrose – nurodoma frazė „sužvejota“ ir žvejybos rajono – jūros, vandenyno pavadinimas. Šiaurės rytų Atlante (27 FAO žvejybos rajonas) ir Viduržemio bei Juodojoje jūrose (37 FAO žvejybos rajonas) sužvejotų žvejybos produktų atveju pateikiamas ne tik šių žvejybos rajonų pavadinimas, bet ir jų parajonių ar kvadratų pavadinimas raštu. Jeigu sužvejota gėluose vandenyse – nurodoma frazė „sužvejota gėluose vandenyse...“ ir vandens telkinio (upės, ežero ir pan.) pavadinimas bei šalis, kurioje sužvejota. Jeigu dirbtinai užauginta gėlame arba jūros vandenyje – nurodoma frazė „užauginta...“ ir kilmės šalies pavadinimas;
• laukinių žuvų atveju nurodoma žvejybai naudoto įrankio kategorija pagal šio reglamento III priedą, o akvakultūros produktams žvejybos įrankių nurodyti nereikia;
• tai, ar produktas yra atšildytas;
• minimalaus tinkamumo vartoti terminas, kai tinkama.

Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimusšvieži, paruošti, sušaldyti ir perdirbti žuvininkystės produktai iš Gempylidae (gyvatinių skumbrių) šeimai priklausančių žuvų, ypač Ruvettus pretiosus (taukinės skumbrės) ir Lepidocybium flavobrunneum (geltondryžės riebžuvės), rinkai gali būti tiekiami tik suvynioti ir (arba) supakuoti ir turi būti atitinkamai paženklinti nurodant vartotojui informaciją apie paruošimo ir (arba) gaminimo būdus bei apie pavojų, susijusį su juose esančiomis medžiagomis, kurios neigiamai veikia virškinimo traktą.