Prekės ženklų registracija ir naudojimas

VMVT pažymi, kad prekės ženklus registruoja Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Valstybinis patentų biuras, atlikdamas pareikšto registruoti žymens ekspertizę, vertina tik pareikšto registruoti žymens atitiktį Prekių ženklų įstatyme numatytiems reikalavimams (ar žymuo atitinka absoliučius reikalavimus ir ar tinkamai sudarytas prekių ir paslaugų sąrašas) ir nevertina šio žymens santykio su ankstesnėmis trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisėmis. Čia galite rasti Valstybinis patentų biuro pateikiamą išsamų Sąrašą veiksmų, kuriuos rekomenduojame atlikti prieš paduodant prekių ženklo paraišką.

VMVT atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus nustančio  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <...> nuostatomis informacija apie maistą, įskaitant konkrečių produktų ženklinime, reklamoje ar pateikime naudojami prekės ženklai,  neturi klaidinti dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo ir kt.

Prieš registruojant prekės ženklus rekomenduojama apgalvoti ir pasitikrinti, ar pageidaujamas registruoti žymuo nėra įregistruotas ar jo nesudaro geografinė nuoroda, augalų veislės pavadinimas, juridinio asmens pavadinimas, oficialus valstybės simbolis, neregistruotinas tarptautinis farmacinės medžiagos pavadinimas, dizainas, ar žymuo nėra laikomas kalbos klaida ar svetimybe, ar žymuo nėra saugomas kaip plačiai žinomas ženklas ir kt.

SVARBU! Kurdami prekių ženklą, įvertinkite ir būsimą jo naudojimą rinkoje bei reklamoje:

• prekių ženklų naudojimą reklamoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas.
• maisto produktams žymėti skirtų prekių ženklų naudojimas rinkoje turi atitikti maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įskaitant reikalavimus, reglamentuojančius kilmės vietos nuorodų, informacijos apie sveikumą, ekologiškumą ir kt. pateikimą. Daugiau informacijos apie maisto reklamai ir ženklinimui keliamus reikalavimus galite rasti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje.
• alkoholio žymėti skirtų prekių ženklų naudojimas rinkoje turi atitikti Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Informacija apie intelektinę nuosavybę

Geografinės nuorodos, kilmės vietos nuorodos, tradiciniai terminai, vartojami vynui apibūdinti, garantuoti tradiciniai gaminiai

Geografinė nuoroda yra vietovardis ar kitas žodis arba žymuo, pagal kurį galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, kad produktas yra kilęs iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir kuris sieja to produkto kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jo geografine kilme.

Geografinių nuorodų Europos Sąjungoje ir už jos ribų paieška ("GI View")

Maisto ir žemės ūkio produktų paieška „DOOR“ (išliks prieinama, kol duomenys bus visiškai perkelti į duomenų bazę „eAmbrosia“)

Maisto ir žemės ūkio produktų paieška eAmbrozija (vynuogynų, maisto produktų, aromatizuoto vyno, spiritinių gėrimų registrai)

ES saugomų terminų, susijusių su tam tikrais vynais paieška („e-Bacchus“)

Pieno terminų naudojimas ženklinant ar reklamuojant augalinės kilmės produktus

VMVT atkreipia dėmesį, kad minėtas bendruosius ženklinimo reikalavimus nustatantis 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <...>, draudžia pateikiant informaciją apie maistą, įskaitant ženklinimą ir  reklamą, klaidinti vartotojus dėl tikrosios produkto tapatybės ir sudėties (apimamas ir prekės ženklų naudojimas).  Be to, draudimas naudoti pieno terminus (pienas, sviestas ir pan.) kalbant apie augalinės kilmės produktus buvo įtvirtintas ir išaiškintas Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) 2017 m. birželio 14 d. sprendimu byloje C‑422/16. Šio teismo spendimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Nurodytoje ETT byloje konstatuota, kad pavadinimas „pienas“ iš principo negali būti teisėtai vartojamas apibūdinant grynai augalinį produktą, nes pienas, kaip jis suprantamas pagal pieno apibrėžtis nustatančio specialiojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatas, yra gyvūninės kilmės produktas, t. y. „pienas“ reiškia tik per vieną ar kelis melžimus išskirtą normalų pieno liaukų sekretą <...>.

Minėtoje ETT byloje nurodoma, kad pavadinimas „pienas“ ir pavadinimai, kurie reiškia tik pieno produktus, gali būti teisėtai naudojami apibūdinant grynai augalinį produktą, tik jeigu šis produktas būtų nurodytas 2010 m. gruodžio 20 d. Europos Komisijos sprendimo 2010/791/ES I priede pateiktame sąraše – Lietuva įstojimo į ES laikotarpiu minėtų terminų (pvz., žemės riešutų sviestas) į Sprendimo 2010/791/ES priedą nebuvo pasiūliusi įtraukti, todėl Lietuvai Sprendimo 2010/791/ES išimtis nėra taikoma.

Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė į šį išimčių sąrašą yra įtraukusi per 20 produktų, t. y. gali teisėtai vartoti su žemės riešutų kremais susijusius terminus „nut butters“, kaip antai „peanut butter“, kaimynė Lenkija – vieną produktą (įtrauktas su obuolių sūriu susijęs terminas – „ser jabłeczny“). Lietuva įstojimo į ES laikotarpiu minėtų terminų (pvz., žemės riešutų sviestas) į išimčių sąrašą nebuvo pasiūliusi įtraukti, todėl Lietuvai išimtis, kuri galioja kai kuriose kitose šalyse, nėra taikoma, tačiau VMVT ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija deda visas pastangas, kad minėtas išimčių sąrašas būtų papildytas ir Lietuvai aktualiais terminais, kaip antai „obuolių sūris“, „slyvų sūris“, „aguonų pienas“, „žemės riešutų sviestas“ ir „kokosų pienas“.

VMVT atkreipia dėmesį, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos sąlygos prekybai ir gamybai pieno produktais saugo pieno sektoriaus gamintojų ir ūkininkų interesus, yra svarbios nustatant konkurencines sąlygas rinkoje ir saugo vartotojus nuo klaidinimo.

Vienas iš ETT argumentų, priimant tokį sprendimą, buvo tai, kad pieno produktai yra unikalūs savo sudėtimi ir maistine verte, o vartotojas, pavyzdžiui, pirkdamas vegetarišką varškę iš sojų, tofu produktus, gali tikėtis gauti tas pačias maisto medžiagas, kaip ir vartodamas įprastą varškę iš pieno. Todėl, ETT ir Europos pieno asociacijos nuomone, vartotojai gali būti suklaidinti dėl tikrosios produkto kilmės. Analogiškai sviestu Lietuvoje ir kitose ES šalyse galima vadinti tik tą produktą, kurio riebumas siekia 82 proc., visi kiti – tepūs riebalų mišiniai.

Kalbant apie, pavyzdžiui, saldainius, ant kurių vartojamas užrašas „Paukščių pienas“ akcentuojami kiti aspektai – šių saldainių sudėtyje yra ir pieno, ir sviesto, t. y. gyvulinės kilmės pieno produktų, todėl užrašo „Paukščių pienas“ naudojimas nepažeidžia ES teisės kriterijų ir ETT sprendimo nuostatų.

ETT sprendimą byloje C‑422/16 galite rasti čia.