Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms
Augantis bakterijų atsparumas įvairioms antimikrobinėms medžiagoms išlieka aktualia tema ir iššūkiu, kurį sprendžiant ypatingą prasmę įgauna Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos principas: vienas pasaulis – viena sveikata, reiškiantis, kad bendromis pastangomis būtina siekti, jog antimikrobinių preparatų tiek medicinoje, tiek ir veterinarijoje būtų sunaudojama mažiau, jie būtų skiriami tikslingiau, siauresnio spektro. Gyvūnų augintojams svarbu imtis prevencijos ir gerinti gyvūnų laikymo sąlygas, mažinti jų streso faktorius ir stiprinti imunitetą. Ne mažiau svarbu investuoti į laboratorinius tyrimus, kurie leistų nustatyti tikslų sukėlėjų jautrumą konkretiems antibiotikams.
Antimikrobinė medžiaga – bet kokia tiesiogiai mikroorganizmus veikianti medžiaga, naudojama infekcijoms arba infekcinėms ligoms gydyti arba jų prevencijai, įskaitant antibiotines, antivirusines, antimikozines ir antiprotozojines medžiagas.
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – mikroorganizmų gebėjimas išgyventi arba daugintis esant tokiai antimikrobinės medžiagos koncentracijai, kurios paprastai pakanka tos pačios rūšies mikroorganizmų dauginimuisi nuslopinti arba jiems sunaikinti.
Gyvūnų atsparumas antibiotikams tampa didele problema visame pasaulyje. Per maistą ir tiesioginį sąlytį su gyvūnais atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali išplisti nuo gyvūnų – žmonėms (patvirtina medicinos ir veterinarijos sąsaja, kuri grindžiama iniciatyva „Viena sveikata“). Antimikrobinių medžiagų atsparumas kelia pavojų efektyviai prevencijai ir gydymui, todėl labai svarbu sutelkti visuotines pastangas siekiant, kad atsparumas antibiotikams neplistų ir antimikrobinės medžiagos išliktų veiksminga priemone kovoje su gyvūnų ir žmonių ligomis.
Mikroorganizmų, galinčių sukelti mirtinas ligas žmonėms ir gyvūnams, atsparumas antimikrobiniams vaistams pastaraisiais metais itin didėja. Nepaisant tiek veterinarijos, tiek žmonių gydytojų dedamų pastangų kuo racionaliau naudoti antimikrobinius vaistus, situacija išlieka sudėtinga.
Svarbu tai, kad dažnai tos pačios antimikrobinės medžiagos naudojamos tiek žmonėms, tiek gyvūnams gydyti. Veterinarijoje itin didelė pažanga sumažinant antimikrobinių medžiagų poreikį padaryta taikant prevenciją, t.y. antimikrobines medžiagas pakeičiant vakcinomis. Tačiau to vis dar nepakanka, kad mikroorganizmų, kurie gali sukelti ligas žmonėms, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms reikšmingai sumažėtų. Mikroorganizmai geba prisitaikyti ir kartais netgi aplenkti mūsų taikomas priemones.
Jau prieš keletą metų pradėtas svarstyti klausimas, kad tam tikros antimikrobinės medžiagos turėtų būti skirtos tik tam tikroms žmonių infekcijoms gydyti.
Todėl nuo šių metų vasario devintos dienos bus pradėtas taikyti 2022 m. liepos 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/1255, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 nustatomos tam tikroms žmonių infekcijoms gydyti skirtos antimikrobinės medžiagos arba antimikrobinių medžiagų grupės.
Reglamente yra išvardintas sąrašas antimikrobinių medžiagų (antibiotikų, antivirusinių, pirmuonis veikiančių medžiagų), kurių nebus galima naudoti gyvūnams gydyti. Rengiant minėtą sąrašą, visos ES šalys narės, taip pat ir Lietuva, diskutavo, kokios antimikrobinės medžiagos yra būtinos veterinarijos praktikoje. Apie tai VMVT dar pernai informavo Lietuvos veterinarijos gydytojų asociaciją (LVGA) ir Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociaciją (LSGVGA).
Minėtame sąraše yra įrašytos 37 medžiagos ar jų grupės. Pabrėžiame, jog nei viena iš sąraše nurodytų medžiagų iki sąrašo įsigaliojimo nebuvo registruota Lietuvos veterinarinių vaistų registre. Manome, kad veterinarinei klinikinei praktikai tai neturės daug įtakos, išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnų gydymui naudojami žmonėms skirti vaistai, kadangi nebus galima naudoti sąraše nurodytų medžiagų.
Be šios priemonės, taip pat bus draudžiama importuoti gyvūninės kilmės maisto produktus iš trečiųjų šalių, jei tose šalyse gyvūnų gydymui sąraše esančios medžiagos yra leidžiamos naudoti.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pagal Europos Komisijos rekomendacijas kasmet vykdo antimikrobinių medžiagų stebėsenos programą mėsoje, piene ir kiaušiniuose. Pagal VMVT planus, mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, tikrinama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų medžiagų likučių.
Taip pat VMVT vykdo Europos Komisijos koefinansuojamą zootinių ir simbiotinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos programą. Numatytos tikslinės grupės keičiasi kas 2 m. rotacijos principu: 2014 m., 2016 m., 2018 m., 2020 m. – vištų dedeklių, broilerių ir šviežios jų mėsos; 2015 m., 2017 m., 2019 m. – kiaulių, jaunesnių nei 1 metai, galvijų, kiaulienos ir jautienos. Stebimos zootinės bakterijos: Salmonella, Campylobacter, simbiotinės baterijos (fermentus gaminančios Escherichia coli).
VMVT, atsižvelgdama į Europos Komisijos 2011 m. lapkričio 15 d. komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai Nr. KOM(2011)748 „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planą“, kartu su žmonių sveikatos sektoriumi įgyvendina Antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos ir kontrolės 2017–2021 m. veiksmų planą, kurio tikslai:
- plėtoti ir įgyvendinti tarpsektorinį bendravimą;
- plėsti ir tobulinti antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimą;
- užtikrinti tinkamą antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimą;
- didinti visuomenės sąmoningumą ir supratimą apie antimikrobinį atsparumą, užtikrinant efektyvią komunikaciją, specialistų rengimą bei tobulinimą.
Bendradarbiaujama su žemės ūkio asociacijomis dėl racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo, su ūkio subjektais suderintas savanoriškas maisto produktų ženklinimas „Užauginta be antibiotikų: ar pan. užrašais.
Kasmet lapkričio 12–18 d. minima Pasaulinė supratimo apie antibiotikus savaitė, o lapkričio 18 d. – Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šios iniaciatyvos tikslas – skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą ir informuoti visuomenę apie didėjančio mikrobų atsparumo antibiotikams grėsmę.
Vykdomas visuomenės, veterinarijos gydytojų, gyvūnų laikytojų ir kt. švietimas atsparumo antimikrobinėms medžiagoms temomis: dalinami informaciniai lankstinukai, talpinami informaciniai straipsniai VMVT internetinėje svetainėje ir spaudoje, vykdomi seminarai, mokymai antimikrobinio atsparumo mažinimo klausimais, kasmetiniai susitikimai su socialiniais partneriais sprendžiand atsparumo antibiotikams grėsmę.
Siekiant suvaldyti antimikrobinį rezistentiškumą, būtina mažinti antimikrobinių medžiagų suvartojimą žmonių gyvumui ir žemės ūkyje, skatinti tikslingą antibiotikų naudojimą (tinkama vaisto dozė, racionalus vartojimo būdas, atsižvelgti į vaisto savybes patekti į mikroorganizmų lokalizacijos židinį ir kt.), skatinti taikyti prevencines priemones, tokias kaip vakcinaciją, ir užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas (mikroklimato sąlygos, tinkamas šėrimas, higiena ir kt.). Todėl tikslinga vadovautis šiais antimikrobinių medžiagų vartojimo principais:
- užtikrinti, kad antibiotikai gyvūnams būtų duodami tik gydymo ar infekcijų kontrolės tikslais, pasitarus su veterinaru;
- prevencinių priemonių taikymas (pvz.: vakcinuoti gyvūnus, siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą bei plėtoti augalinių antibiotikų vartojimą);
- tikslingas naudojimas (bakterinės ligos nustatymai) ir tinkamas naudojimas (tinkama vaisto dozė, racionalus vartojimo būdas);
- užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas (mikroklimato sąlygos, tinkamas šėrimas, higiena ir kt.);
- pritaikyti atsinaujinančias sistemas su geresne higiena ir biologinio saugumo priemonėmis.
Pastebima, kad antibiotikų suvartojimas veterinarijoje mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Europos Komisijos iniciatyva ES valstybėse narėse įgyvendinamos visuomenės švietimo, antibiotikų skyrimo ir naudojimo griežtesnio reglamentavimo (ypač maistiniams gyvūnams) programos.
Atnaujinimo data: 2026-02-23