Graikijoje ir Kipre plintanti snukio ir nagų liga – įspėjimas išlikti budriems
Nauji snukio ir nagų ligos protrūkiai Graikijoje ir Kipre rodo, kad ši itin užkrečiama gyvūnų liga išlieka rimta grėsme Europos gyvulininkystei. Nors Lietuvoje šios ligos protrūkių nenustatyta, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat stebi epidemiologinę situaciją ir ragina gyvūnų laikytojus neatsipalaiduoti – griežtas biologinis saugumas yra pati veiksmingiausia priemonė, galinti apsaugoti ūkius nuo šios ligos.
„Virusai nepaiso valstybių sienų, todėl kiekvienas protrūkis Europoje yra signalas išlikti budriems ir daryti viską, kad virusas nepatektų į Lietuvos ūkius. Tam būtinos nuosekliai taikomos biologinio saugumo priemonės, kurios turi būti kasdienė ūkio veiklos dalis, o ne tik reakcija į padidėjusią riziką. Kuo anksčiau pastebimi įtartini ligos požymiai ir apie juos pranešama veterinarijos gydytojui bei VMVT, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią ligos plitimui“, – sako vyriausiasis šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Per pastarąsias dvi savaites Graikijos Lesbo saloje patvirtinti devyni nauji snukio ir nagų ligos protrūkiai. Siekiant suvaldyti ligos plitimą, užkrėstų ūkių imlūs gyvūnai nugaišinami, sunaikinami galintys platinti virusą gyvūniniai produktai, taikomi gyvūnų ir jų produktų judėjimo apribojimai, atliekami laboratoriniai tyrimai, nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos.
Padėtį Graikijoje dar labiau apsunkina besitęsiantys avių ir ožkų raupų protrūkiai. Skelbiama, kad per maždaug pusantrų metų dėl šios ligos šalyje sunaikinta beveik pusė milijono avių ir ožkų.
Sudėtinga situacija išlieka ir Kipre. Dėl snukio ir nagų ligos saloje sunaikinta apie 52 tūkst. avių ir ožkų, apie 24 tūkst. kiaulių ir 3 tūkst. galvijų. Liga jau turi reikšmingus padarinius gyvulininkystės sektoriui ir tradicinio Kipro halumio sūrio gamybai, kuri tiesiogiai priklauso nuo vietinio avių ir ožkų pieno tiekimo.
Nors žmonėms snukio ir nagų liga nepavojinga, ekonominės jos pasekmės gali būti ypač didelės.
VMVT primena, kad ligos prevencija prasideda nuo paties ūkio. Gyvūnų laikytojai raginami užtikrinti griežtą biologinį saugumą – riboti galimybes pašaliniams asmenims patekti į ūkius, vengti nebūtino gyvūnų, transporto priemonių ir įrangos judėjimo, laikytis dezinfekcijos reikalavimų ir nuolat stebėti gyvūnų sveikatos būklę.
Pastebėjus gausų gyvūnų seilėtekį, pūsles burnos ertmėje, ant snukio, tešmens ar prie nagų, karščiavimą, šlubavimą ar kitus snukio ir nagų ligai būdingus požymius, būtina nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ir informuoti VMVT.
Ankstyvas ligos įtarimas ir greita reakcija yra vienos svarbiausių priemonių, kurios gali padėti užkirsti kelią ligai išplisti.
Atnaujinimo data: 2026-07-30
Taip pat skaitykite:
VMVT: net ir trumpi ūkinių gyvūnų pervežimai turi būti kruopščiai planuojami
Kiaulių laikytojai kviečiami investuoti į biosaugą su valstybės parama
Laiminga višta - skanesnis kiaušinis: kaip užtikrinti gerovę savo paukščiams?
VMVT patikrinimams pasiruošta: ką kiekviena maisto įmonė privalo žinoti apie savikontrolę ir higieną
VMVT primena: veršelių gerovė prasideda nuo pirmųjų gyvenimo dienų