LR Vyriausiasis veterinaras: Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina tariasi dėl bendro plano krizėms
Kas nutiktų, jei tuo pačiu metu kelioms šalims tektų valdyti pavojingos gyvūnų ligos protrūkį, sutrikusį transportą ir kitą krizę? Atsakymo į tokį scenarijų Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina ieško ne tada, kai liga jau pasiekia ūkius, o iš anksto.
Šią savaitę Lietuvoje susirinkę Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vyriausieji veterinarijos pareigūnai (CVO) daugiausia dėmesio skyrė tam, kaip šalys galėtų veikti kartu, kai gyvūnų ligų protrūkis peržengia vienos valstybės sienas.
Europoje cirkuliuojant įvairioms pavojingoms gyvūnų ligoms, nuo paukščių gripo ir afrikinio kiaulių maro iki mėlynojo liežuvio bei snukio ir nagų ligos, vienos šalies pasirengimo nebepakanka. Gyvūnų, žmonių ir prekių judėjimas reiškia, kad liga gali būti nacionalinė problema tik pirmąją jos dieną, vėliau ji tampa regiono iššūkiu.
Todėl susitikime tartasi ne tik apie keitimąsi informacija, bet ir apie tai, kas nutiktų kitą dieną po protrūkio: kas priima sprendimus, kaip koordinuojami veiksmai, kokia pagalba gali būti suteikta kaimyninei šaliai ir kaip užtikrinti kontrolę, jei vienu metu tektų valdyti kelias krizes.
„Šiandien turime ruoštis ne vienai konkrečiai ligai, o įvairiems scenarijams. Krizė gali prasidėti nuo ligos protrūkio, tačiau jos padariniai gali paliesti ūkius, prekybą, gyvūnų judėjimą ir visą maisto grandinę. Todėl labai svarbu, kad kaimyninės šalys iš anksto žinotų, kaip veiksime kartu, – sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Ukraina: krizės valdymas nebe pagal vadovėlį
Pirmą kartą CVO susitikime dalyvavę Ukrainos atstovai pasidalijo patirtimi, įgyta užtikrinant gyvūnų sveikatą ir maisto saugą karo sąlygomis.
Karas privertė Ukrainos veterinarijos tarnybas greitai persiorientuoti: iš naujo organizuoti valstybinę kontrolę, užtikrinti gyvūnų sveikatos priežiūrą ir maisto saugą, veikti sutrikus įprastoms tiekimo bei kontrolės grandinėms.
Ši patirtis svarbi ne tik Ukrainai. Ji tampa pamoka visam regionui, kaip turi veikti veterinarijos sistema tada, kai įprastos procedūros nebeveikia taip, kaip taikos metu.
„Ukrainos patirtis primena, kad atsparumas nėra vien gebėjimas sustabdyti ligą. Tai gebėjimas užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą net tada, kai vienu metu susiduriama su keliais dideliais iššūkiais, – teigia Vaidotas Kiudulas.
Svarbiausia – susitarti dar iki krizės
Susitikimo dalyviai sutarė stiprinti praktinį bendradarbiavimą, dalytis patirtimi ir iš anksto derinti veiksmus, kurie būtų reikalingi kilus rimtam gyvūnų ligos protrūkiui ar kitai ekstremaliajai situacijai.
Veterinarijos specialistai pabrėžia, kad efektyviausia krizė yra ta, kuriai pasirengta dar prieš jai prasidedant. Kuo greičiau nustatoma liga, keičiamasi informacija ir suderinami sprendimai tarp kaimyninių šalių, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią jos plitimui ir sumažinti ekonominius nuostolius ūkiams.
Šio susitikimo tikslas – ne laukti kitos krizės, o iš anksto susitarti, kaip į ją bus reaguojama.
Kitas Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų susitikimas planuojamas Lenkijoje.