Akvakultūros gyvūnai

Vandens gyvūnai – toliau nurodytų rūšių visų vystymosi stadijų, įskaitant ikrus, spermą ir gametas, gyvūnai:

a) žuvys, priklausančios Agnatha antklasiui ir Chondrichthyes, Sarcopterygii bei Actinopterygii klasėms;
b) vandens moliuskai, priklausantys Mollusca tipui;
c) vandens vėžiagyviai, priklausantys Crustacea potipiui.

Akvakultūra – vandens gyvūnų laikymas, kai gyvūnai yra vieno arba kelių fizinių arba juridinių asmenų nuosavybė visą veisimo ar auginimo laikotarpį iki pat produkcijos surinkimo ir jos surinkimo metu, išskyrus žmonėms vartoti skirtų laukinių vandens gyvūnų rinkimą arba sugavimą, kai jie po to iki skerdimo laikinai laikomi be maisto.

Akvakultūros gyvūnai – bet kokie akvakultūros sąlygomis laikomi vandens gyvūnai.

Biologinis saugumas – visos valdymo ir fizinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti riziką:

a) ligoms patekti į gyvūnų populiacijas, jose vystytis ir iš jų plisti arba
b) ligoms patekti į ūkius, zonas, laikymo vietas, transporto priemones arba kitas patalpas ar vietas, juose vystytis ir iš jų plisti.

Biologinio saugumo planas – įformintas planas, kuriame nustatomi būdai, kuriais ligos sukėlėjas gali patekti į akvakultūros ūkį, plisti jame ir iš jo; plane atsižvelgiama į ūkio ypatumus ir nustatomos priemonės, kuriomis bus mažinama nustatyta biologinio saugumo rizika.

Akvakultūros gyvūnų tvarkymu, gamyba ir / ar perdirbimu užsiimantis subjektas privalo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį atitinkamai veiklai.

Rengiant akvakultūros ūkio ar akvakultūros ūkių grupės biologinio saugumo planą jame prireikus atsižvelgiama į 2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/691, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 su akvakultūros ūkiais ir vandens gyvūnų vežėjais susijusios taisyklės, I priedo 1–7 dalių ir 9–12 dalių 1 punkto a papunktyje ir 8 dalies 1 punkto b papunktyje išvardytus elementus.