Prekyba renginių ir švenčių metu

Renginių ir švenčių metu teikti į rinką maistą ar tiekti viešojo maitinimo paslaugas gali tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) nustatyta tvarka registruoti ir (ar) patvirtinti maisto tvarkymo subjektai. Daugiau informacijos apie maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo ar registracijos paslaugą rasite čia.

Ar įmonė turi maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, galima patikrinti Maisto tvarkymo subjektų registre.

Vadovaujantis VMVT direktoriaus 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. B1-1046 „Dėl maisto produktų prekybos ir (ar) viešojo maitinimo paslaugų teikimo renginio ar šventės metu“ (toliau – Įsakymas), maisto tvarkymo subjektams, norintiems prekiauti negreitai gendančiais fasuotais maisto produktais tik renginio metu, tačiau neturintiems stacionarios prekybos vietos (pvz., vykdantiems prekybą palapinėje), pakanka užsiregistruoti Įsakyme nustatyta tvarka (ūkinės komercinės veiklos kodas – 47.99.0.M „Kita mažmeninė prekyba ne parduotuvėse, kioskuose ar prekyvietėse“).

Registruotų VMVT viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių, norinčių šias paslaugas teikti ir renginio ar šventės metu, leidime turi būti nurodytas ūkinės komercinės veiklos kodas – 56.21 „Pagaminto valgio teikimas renginiams / pagal sutartį“.

Prekiauti maisto produktais per renginius ar šventes taip pat gali maisto tvarkymo subjektai, kurie yra registravę VMVT maisto produktų gamybos, mažmeninės ar didmeninės prekybos veiklą. Būdami registruoti, savo veiklą renginių ar švenčių metu jie gali vykdyti visoje Lietuvoje, t. y. nebereikia papildomai kreiptis į VMVT Priežiūros departamento apygardos priežiūros skyrių, kurio teritorijoje vyksta šventė ar renginys.

Prekybos ir maisto gaminimo vietose turi būti švaru ir tvarkinga, Turi būti tinkamas geriamojo vandens, naudojamo, kur reikalinga, maisto produktų apsaugojimui nuo taršos užtikrinti, tiekimas. Prekiautojai privalo dėvėti švarius darbo drabužius, būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę higienos įgūdžių mokymus.

Maisto produktai ir jų žaliavos turi būti laikomos tinkamomis sąlygomis, kurios užkerta kelią kenksmingam jų gedimui ir saugo nuo užteršimo. Žaliavos, ingredientai, tarpiniai ir gatavi produktai, dėl kurių gali veistis patogeniniai mikroorganizmai ar susidaryti toksinai, negali būti laikomi temperatūroje, kurioje juos laikant jie gali kelti riziką sveikatai. Paruoštas vartoti maistas turi nesusiliesti (per rankas, svarstykles, įrankius ir kitą inventorių) su šviežia mėsa, paukštiena, žuvimi, neplautais žaliais kiaušiniais ir kitais galimais taršos šaltiniais.

Maistas turi būti apdorojamas šiluma, šaldomas, laikomas, gabenamas ar kitaip tvarkomas Lietuvos higienos normos HN 15:2021 „Maisto higiena“, kitų maisto srities teisės aktų arba gamintojų, tais atvejais, kai maisto tvarkymo temperatūra nėra nurodyta teisės aktuose, nustatytoje temperatūroje.  Sandėliuojamos žaliavos ir visi ingredientai turi būti laikomi tinkamomis sąlygomis, kurios užkerta kelią kenksmingam jų gedimui ir saugo nuo užteršimo.

Daugiau apie tinkamą maisto gaminimą ir laikymą

Maistui vežti skirtos transporto priemonės ir (ar) konteineriai turi būti švarūs, geros būklės ir gerai prižiūrimi tam, kad maisto produktai būtų apsaugoti nuo užteršimo, o kai būtina, jų dizainas ir konstrukcija turi būti tokia, kad juos būtų galima tinkamai valyti ir dezinfekuoti. Pervežimo priemonių talpyklos ir (ar) konteineriai turi būti naudojami tiktai maisto produktų pervežimui, jeigu dėl kitų dalykų pervežimo kyla taršos grėsmė. Jeigu maisto produktams pervežti naudojamos pervežimo priemonės ir (ar) konteineriai naudojami ir kitų dalykų pervežimui arba jais pervežami skirtingi maisto produktai, jie turi būti efektyviai atskiriami vieni nuo kitų. Maisto produktai dedami į pervežimo priemones ir (ar) konteinerius ir saugomi juose taip, kad taršos rizika būtų kuo mažesnė. Kur būtina, maisto produktams pervežti naudojamose pervežimo priemonėse ir (ar) konteineriuose turi būti palaikoma maisto produktams laikyti tinkama temperatūra bei juose turi būti temperatūros valdymo įrenginys.

Pagrindinis teisės aktas, nustatantis bendruosius maisto produktų ženklinimo reikalavimus, yra  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <...>.

Nefasuoti maisto produktai turi būti paženklinti pagal Lietuvos higienos normą HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintą 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2014 „Maisto produktų ženklinimas“ patvirtinimo“.

Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2018 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. B1-335 „Dėl maisto produktų, įskaitant rankų darbo produktus, maistingumo deklaracijos“, tiekėjai, mažais kiekiais gaminantys ir tiekiantys maisto produktus, įskaitant rankų darbo maisto produktus, ant maisto produktų pakuočių gali nepateikti visais kitais atvejais privalomos pateikti maistingumo deklaracijos.

Daugiau informacijos apie maisto produktų ženklinimą

Švenčių ir renginių organizatoriams (juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie organizuoja su maisto tvarkymu susijusius renginius ar šventes) pagal Įsakymo  1.1 papunktį, likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki renginio ar šventės pradžios atitinkamam VMVT Priežiūros departamento apygardos priežiūros skyriui:

• pateikti laisvos formos rašytinį dokumentą, kuriame turi būti nurodyta informacija apie maisto tvarkymo subjektus, siekiančius prekiauti maisto produktais ir (ar) teikti viešojo maitinimo paslaugas renginio ar šventės metu, arba pateikti užpildytą šio Įsakymo priede nustatytą Pranešimą apie maisto tvarkymo subjektus, siekiančius prekiauti maisto produktais ir (ar) teikti viešojo maitinimo paslaugas renginio ar šventės metu;
• pateikti maisto tvarkymo vietų išdėstymo teritorijoje, kurioje bus organizuojamas renginys ar šventė, planą;
• užtikrinti higienos sąlygų maisto tvarkymo subjektams sudarymą renginio ar šventės metu.