Dešra arba kumpis su dūmo aromatu: kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?
Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami taip vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.
Kaip atsiranda „skystas dūmas“?
Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių junginių virsta skysčiu. Gautas mišinys vėliau kruopščiai valomas ir apdorojamas, o paruošti preparatai įmaišomi į mėsos masę, naudojami sūryme arba paskleidžiami ant gaminio paviršiaus.
Gamintojams ši technologija suteikia nemažai privalumų, t. y.:
- tolygiau suteikia norimą skonį, kvapą ir spalvą;
- kai kuriais atvejais padeda sutrumpinti gamybą;
- gali slopinti bakterijų dauginimąsi ir lėtinti riebalų apkartimą (nors tikslus poveikis priklauso nuo konkretaus preparato, jo kiekio ir gaminio).
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), pakartotinai ištyrusi aštuonių kvapiųjų rūkymo preparatų saugos duomenis, šešiuose iš jų nustatė junginių, galinčių pažeisti ląstelių DNR – genetinę informaciją. Tokie pažeidimai teoriškai gali lemti mutacijas ir didinti vėžio riziką.
Visgi VMVT atkreipia dėmesį, kad EFSA tyrimų išvados nereiškia, jog suvalgęs gaminį su kvapiosiomis rūkymo medžiagomis žmogus būtinai susirgs. Galimas poveikis sveikatai priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant mitybos įpročius ir individualias organizmo savybes. EFSA neapskaičiavo konkrečios susirgimo tikimybės vartojant tokius gaminius ir nenustatė porcijų ar gramų skaičiaus, nuo kurio ši tikimybė neabejotinai padidėtų. Vartotojams rekomenduojama rinktis įvairią ir subalansuotą mitybą.
Kas keičiasi parduotuvių lentynose?
Remdamasi šiuo moksliniu vertinimu, Europos Komisija nusprendė nepratęsti leidimų aštuoniems konkretiems rūkymo preparatams ir nustatė šiems pokyčiams pereinamąjį laikotarpį:
- Gamintojams duotas pereinamasis laikotarpis receptūroms pakeisti – mėsos gaminius su šiais preparatais rinkai leista tiekti iki 2029 m. liepos 1 d.
- Vėliau naujų produktų su šiais preparatais gaminti ir tiekti nebebus galima.
- Visi produktai, pateikti rinkai iki šio termino, galės būti laisvai išparduodami iki pat jų tinkamumo vartoti pabaigos.
Be to, svarbu pabrėžti – šis apribojimas taikomas tik šiems konkretiems cheminiams preparatams. Tradicinis mėsos rūkymas dūmais ir toliau lieka visiškai leistinas, jei tik gamintojai laikosi maisto saugos reikalavimų.
Ką turėtų žinoti pirkėjas?
Vien įrašas „kvapiosios rūkymo medžiagos“ etiketėje nereiškia, kad gaminys yra nesaugus ar parduodamas pažeidžiant taisykles. Už tai, kad mėsos gaminiai atitiktų visus saugos reikalavimus ir leistinas normas, teisiškai atsako pats gamintojas. Vartotojams tiesiog patariama atkreipti dėmesį į įprastus dalykus: patikrinti produkto tinkamumo vartoti terminą bei namuose atsakingai laikytis ant pakuotės nurodytų laikymo sąlygų.