Pasiutligės atvejų Lietuvoje nenustatoma, tačiau rizika išlieka: kodėl svarbu nepamiršti skiepų?
Rugsėjo 28-ąją minima Pasaulinė pasiutligės diena. Lietuvoje jau ne vienerius metus nenustatoma pasiutligės atvejų, tačiau tai nereiškia, kad šios pavojingos ligos rizika išnyko. Priešingai – dabartinė situacija yra ilgus metus taikomų prevencijos priemonių rezultatas. VMVT primena, kad norint ją tokią ir išlaikyti, svarbu reguliariai vakcinuoti augintinius ir nepamiršti, kad pasiutligė vis dar cirkuliuoja už Lietuvos ribų.
Pasiutligė – viena pavojingiausių gyvūnų žmonėms perduodamų ligų. Ja gali užsikrėsti tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai, o žmogui infekcija dažniausiai perduodama įkandus, įdrėskus ar užsikrėtusio gyvūno seilėms patekus ant pažeistos odos ar gleivinių. Pasireiškus klinikiniams simptomams, liga beveik visada baigiasi mirtimi.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasiutligė kasmet nusineša apie 59 tūkst. žmonių gyvybių. Didžiausia ligos našta tenka Afrikos ir Azijos šalims, o iki 99 proc. žmonių pasiutligės atvejų siejama su šunimis.
Rezultatas – ne atsitiktinumas
Dar prieš kelis dešimtmečius pasiutligė Lietuvoje nebuvo retenybė. Situaciją iš esmės pakeitė nuoseklios prevencijos priemonės – laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija bei naminių gyvūnų skiepijimas. 2015 m. pasienyje su Baltarusija liga buvo nustatyta lapei ir usūriniam šuniui, o 2014 m. – šuniui Varėnos rajone. Paskutinį kartą pasiutligė Lietuvoje nustatyta 2018 m. pasienyje su Baltarusija rastai nugaišusiai lapei.
Tačiau tai, kad šiandien Lietuvoje pasiutligės atvejų nenustatoma, nereiškia, kad rizika tapo nulinė. Liga vis dar registruojama kitose valstybėse, tarp jų ir netoli Lietuvos. Pasiutligės atvejų laukinėje faunoje nustatoma Lenkijoje, o Baltarusijoje – tiek tarp laukinių, tiek tarp ūkinių ir naminių gyvūnų.
Dabartinė situacija Lietuvoje yra geras pavyzdys, kaip veikia nuosekli prevencija. Tačiau jos sėkmė neturėtų tapti priežastimi atsipalaiduoti. Kol pasiutligė cirkuliuoja kitose šalyse, išlieka ir jos patekimo į Lietuvą rizika, todėl gyvūnų vakcinacija išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių.
Augintinis niekur nekeliauja – ar jį vis tiek reikia skiepyti?
Net jei šuo ar katė didžiąją laiko dalį praleidžia namuose ir kartu su šeimininku nekeliauja į užsienį, visiškai atmesti kontakto su kitu naminiu ar laukiniu gyvūnu negalima. Augintinis gali pabėgti, susidurti su kitu gyvūnu, o pats įkandęs ar įdrėskęs žmogui sukelti papildomų rūpesčių, jei nėra duomenų apie galiojančią jo vakcinaciją.
Lietuvoje kasdien bent keli žmonės kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl gyvūnų sukeltų įkandimų ar įdrėskimų. Dažnai juos sužaloja ne svetimas, o savas ar pažįstamas gyvūnas. Jei gyvūnas nėra vakcinuotas nuo pasiutligės arba nėra informacijos apie jo būklę, nukentėjusiam žmogui gali būti skiriama pokontaktinė pasiutligės profilaktika.
O jeigu keliaujate su augintiniu kartu – galiojanti vakcinacija nuo pasiutligės tampa būtina ir pačiai kelionei. Keliaujant tarp Europos Sąjungos valstybių gyvūnas privalo būti paženklintas mikroschema, turėti augintinio pasą ir galiojančią vakcinaciją nuo pasiutligės. Svarbu, kad vakcinavimo data nebūtų ankstesnė nei gyvūno paženklinimo mikroschema data.
Vykstant į tam tikras trečiąsias šalis ir grįžtant iš jų į Europos Sąjungą gali būti reikalingas ir pasiutligės antikūnų titro tyrimas. Juo nustatoma, ar gyvūno organizme susidarė pakankamas imunitetas nuo pasiutligės – ne mažiau kaip 0,50 TV/ml.
Taigi vakcinacija svarbi nepriklausomai nuo to, ar augintinis keliauja: namuose ji yra svarbi gyvūno ir žmonių apsaugos priemonė, o išvykstant į užsienį – dar ir būtina saugios bei teisėtos kelionės sąlyga.
Ar nuo pasiutligės būtina skiepyti kasmet?
Skiepijimo periodiškumas priklauso nuo konkrečios vakcinos gamintojo nurodymų. Yra vakcinų, kuriomis paskiepijus imunitetas išlieka iki trejų metų. Po pirminės vakcinacijos gyvūnas laikomas įgijusiu galiojantį imunitetą praėjus 21 dienai. Vėliau svarbu revakcinuoti reguliariai ir nepraleisti vakcinos gamintojo nustatytų terminų.
Lietuvoje kasmet nuo pasiutligės paskiepijama daugiau kaip 100 tūkst. šunų ir 34 tūkst. kačių. Dažniausia galima reakcija po vakcinacijos – trumpalaikis patinimas injekcijos vietoje.
Tai, kad Lietuvoje pasiutligės atvejų nenustatoma, yra ilgalaikės prevencijos rezultatas. Kad rizika ir toliau išliktų kuo mažesnė, svarbiausia nenutraukti to, kas jau įrodė savo veiksmingumą – atsakingai ir laiku vakcinuoti gyvūnus.
Atnaujinimo data: 2026-09-28
Taip pat skaitykite:
Tvirtais tiltais į Europą: Lietuva ir Ukraina kartu stiprina maisto saugos ir kontrolės standartus
Avių ir ožkų auginimas: nuo ko priklauso gera bandos sveikata?
Ekologiškų maisto produktų kontrolė: daugiausia pažeidimų – internetinėse parduotuvėse