Tarptautiniai ekspertai Lietuvoje aptarė gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymą ir klimato kaitos įtaką gyvūnų sveikatai
2025 m. kovo 20 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) drauge su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Klimato kaitos įtaka gyvūnų infekcinių ligų plitimui“ buvo aptarti naujausi gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkiai ir galimos priemonės ligoms suvaldyti. Diskusijose dalyvavo Lenkijos, Bulgarijos, Graikijos ekspertai, šiuo metu savo šalyse kovojantys su itin pavojingais gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkiais. Situaciją pasaulyje pristatė Europos Komisijos, EFSA, ES šalių narių bei Europos veterinarijos gydytojų federacijos atstovai.
Egzotinės ligos Europoje – iššūkiai ir valdymas
Žilvinas Ilevičius, Europos Komisijos (EK) Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (DG SANTE) politikos pareigūnas, kalbėjo apie tai, kaip klimato kaita jau dabar ardo biologinę įvairovę, o tai lemia parazitų, invazinių gyvūnų rūšių, virusų ir jų pernešėjų plitimą, išgyvenimą ir atsiradimą vis naujose teritorijose. Kintančio klimato pasekmė yra ir naujų egzotinių, niekada iki šiol nenustatytų, ligų pasireiškimas Europoje. Anot EK atstovo, ligų valdymas tampa vis sudėtingesnis ir dėl to, kad šalyse paplitę skirtingi virusų serotipai, o tuomet sudėtinga pasirengti vakcinacijai. Jis pažymėjo, kad budrumas ir pasiruošimas artėjantiems pavojams turi būti prioritetai kiekvienoje ES šalyje narėje.
Vakcinavimas ir biosaugos priemonės – pagrindinės kovos priemonės
Dr. Piotr Kwiecinski, Europos veterinarijos gydytojų federacijos (FVE) viceprezidentas, įspėjo apie rimtą paukščių gripo viruso plitimo situaciją. Jau nustatyti šio viruso pasireiškimo atvejai žinduoliams. Amerikoje jis buvo nustatytas karvėms, o tai jau rimta grėsmė ne tik paukštininkystės, tačiau ir pienininkystės sektoriui. Susidūrusi su labai rimta situacija Prancūzija jau pradėjo pirmąją Europoje vakcinavimo programą ūkiuose auginamoms antims. Nors kai kurios trečiosios šalys vis dar skeptiškai vertina taikomą vakcinavimą gyvūnams, patenkantiems į maisto grandinę, tačiau požiūris po truputį keičiasi suvokiant, kad paukščių gripo plitimas jau yra tapęs globaline problema. FVE atstovas pabrėžė, kad labai svarbu įtikinti ūkininkus, jog biologinės saugos laikymasis – esminė apsaugos priemonė išvengti ligų perdavimo.
Klimato kaita kaip veiksnys, skatinantis ligų plitimą
Dr. Alessandro Broglia iš Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) pabrėžė, kad klimato kaita ir šiltėjantis oras suaktyvino tokios ligos kaip Rifto slėnio karštligė plitimą, ją perneša uodai. Liga išplitusi Afrikoje, Arabijos pusiasalyje ir grėsmingai artėja link Europos. Šia liga gali užsikrėsti karvės, avys, ožkos, kupranugariai ir porakanopiai laukiniai gyvūnai. Virusas plinta per sąlytį su užsikrėtusiais gyvūnais, įkandus virusą platinančiam uodui. Žmogus taip pat gali užsikrėsti įkandus užkrėstam uodui, per sąlytį su sergančiais gyvūnais ar vartodamas užkrėstą jų produkciją. Nuo ligos galima apsisaugoti gyvūnus vakcinuojant. Tokia situacija kelia rimtą pavojų Europos šalių gyvūnų sveikatai ir reikalauja nuolatinės stebėsenos bei greitos reakcijos į bet kokius gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius.
„Vienos sveikatos“ principas ir bendradarbiavimas
Mary Gianniou, Graikijos kaimo plėtros ir maisto ministerijos Gyvūnų sveikatos direktorato vadovė, pabrėžė, kad būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp gyvūnų ir žmonių sveikatos institucijų. Graikijoje aktyviai dirbama su ūkininkais ir veterinarais, kad būtų užtikrintas biosaugos priemonių laikymasis ir greita reakcija į ligų protrūkius. Siekiant suvaldyti milžinišką smulkiųjų atrajotojų maro protrūkį, kilusį 2024 m. liepos mėnesį, Graikijoje buvo pasitelktos ne vien veterinarijos gydytojų ir valstybinių institucijų, bet ir policijos pajėgos, siekiant kuriam laikui visiškai užkardyti ūkinių gyvūnų judėjimą. Pasak M. Gianniou, gyvūnų sveikatos priežiūros specialistų mokymai ir informacijos sklaida tarp šalių yra būtina siekiant užkirsti kelią plisti naujoms egzotinėms ligoms.
Biosaugos ir prevencijos svarba
Dr. Martin Hristov ir Tsvetelina Parvanova, Bulgarijos maisto saugos tarnybos atstovai, pasakojo šalyje patiriantys didelių gyvūnų užkrečiamųjų ligų iššūkių dėl šalies geografinės padėties: rizikingos gyvūnų ligų plitimo situacijos besiribojančiose teritorijose, gana aktyvios žmonių migracijos ir visuomenės menkas supratimas apie prevencijos naudą. Šalyje fiksuojamas laipsniškas vidutinės temperatūros šiltėjimas, kuris grasina gausėjančiu vabzdžių-vektorių skaičiumi ir dar aktyvesniu ligų plitimu.
2016 m. Bulgarijoje vyko gumbelinės protrūkiai karvėms, tačiau 2023 m. baigus vakcinavimo programą, liga daugiau nepasireiškė. 2023 m. šalis po 10 metų pertraukos susidūrė su avių ir ožkų raupais: fiksuota 10 atvejų avių ūkiuose, o 2024 m. – net 15 protrūkių. Liga yra valdoma taikant išplėstines apsaugos ir stebėjimo zonas, ribojant gyvūnų bei produkcijos judėjimą, taikant operatyvią dezinfekciją ir atsakingų institucijų kontrolę. Bulgarijoje taip pat pasitaikė smulkiųjų atrajotojų maro atvejų. Atstovai pabrėžė, kad iššūkiai suvaldant ligų protrūkius dažnai kyla dėl politinio nestabilumo ir sunkumų bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis, todėl svarbu užtikrinti greitą informacijos perdavimą ir koordinuoti veiksmus.
Politinė ir praktinė parama smulkiesiems ūkininkams
Jakub Kubacki, Lenkijos Generalinės veterinarijos inspekcijos atstovas ir Lenkijos vyriausiojo veterinarijos gydytojo pavaduotojas, kalbėjo apie Niukaslo ligos protrūkius, kurie į Lenkiją sugrįžo po beveik 50 metų pertraukos. Šiandien jau skaičiuojama 18 židinių. Jis pabrėžė, kaip labai svarbu keisti ūkininkų požiūrį į biosaugos priemones ir vakcinavimą, kad būtų užtikrintas tinkamas ligų valdymas. Vakcinos nuo Niukaslo ligos yra lengvai prieinamos, nebrangios, tačiau pastaruoju metu nebebuvo laikomasi vakcinavimo schemų. J. Kubacki akcentavo, kad informacijos apie biologinės saugos laikymąsi trūkumas mažuose ūkiuose gali kelti didelę riziką, todėl svarbu užtikrinti, kad ir smulkieji ūkininkai būtų įtraukti į stebėseną. Situaciją Lenkijoje apsunkina tai, kad mažiems paukščių ūkiams nenumatyta privaloma registracija, todėl ir informacijos sklaida šiems augintojams yra ypač komplikuota. Lenkijoje nėra priimtas sprendimas dėl privalomo vakcinavimo nuo šios ligos, bet mokamos kompensacijos už gyvūnus, sunaikintus dėl užkrečiamųjų ligų, todėl ir ūkininkų suinteresuotumas daug investuoti į biosaugos laikymąsi yra menkas.
Situacija Lietuvoje stabili, tačiau budrumas padidintas
Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas akcentavo, kad kol kas naujos egzotinės ligos nepasireiškė Lietuvoje, tačiau aplinkinių šalių situacija verčia rūpintis ir aktyviai ruoštis.
„Deja, negalima pasitikėti situacija su besiribojančia Kaliningrado sritimi. Yra neoficialių žinių apie ten fiksuotus mėlynojo liežuvio ligos atvejus, todėl Lietuvoje uždraudėme gyvūnų tranzitą iš Kaliningrado srities per Lietuvą. Mūsų šalyje vis dar didelę grėsmę kelia paukščių gripas: metų pradžioje įvyko protrūkis dideliame vištų dedeklių ūkyje, tačiau židinys likviduotas, antrinių židinių nenustatyta. Nuolat gauname pranešimus dėl nugaišusių laukinių paukščių, ypač Klaipėdos regione, nes toje teritorijoje yra paukščių migracijos kelias ir vyksta didžiulis laukinių paukščių judėjimas. Miškuose išplitęs afrikinis kiaulių maras – taip pat daug metų besitęsiantis iššūkis, kurį suvaldyti įmanoma tik mažinant šernų populiaciją. Dėl to svarbu, kad Lietuvos medžiotojai būtų labiau susidomėję. Taigi visų suinteresuotų šalių indėlis ypač reikšmingas siekiant apsaugoti Lietuvą nuo galimų naujų gyvūnų ligų pasireiškimo“, – akcentavo V. Kiudulas.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Petras Mačiulskis kalbėjo apie tai, kaip institutas, atliekant laboratorinius tyrimus, pasirengęs reaguoti į galimus užkrečiamųjų ligų protrūkius. Diskusijas pabaigė paukštininkystės ir kiaulininkystės sektorių asociacijų atstovai, akcentavę, kaip svarbu mokyti ir šviesti ūkininkus laikytis nurodymų, nes tokių įgūdžių dauguma gyvūnų laikytojų dar nėra išsiugdę, tačiau situaciją galima pakeisti edukuojant ir raginant nuolat atnaujinti žinias apie biologinės saugos principus.
Konferencija organizuota Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kartu su EFSA kontaktiniu asmeniu Lietuvoje bei nacionaline komunikacijos koordinatorių (angl. Member States Communication Coordinators) komanda. Renginys finansuotas EFSA lėšomis.
Daugiau informacijos ir renginio nuotraukas rasite: Konferencija „Klimato kaitos įtaka gyvūnų infekcinių ligų plitimui“ +PDF +Foto – EFSA Lietuvoje
Atnaujinimo data: 2025-03-27
Taip pat skaitykite:
VMVT: į ką turėtų atkreipti dėmesį verslas, tiekiantis maisto papildus rinkai?
Maisto papildų kelias į rinką trumpės: VMVT pasitelkė dirbtinį intelektą