Tinkamas gyvūnų šėrimas – geriausia prevencija nuo ligų: kodėl lepinimas ir aplaidumas vienodai pavojingi?
Ūkinių gyvūnų sveikata ir gerovė prasideda ne veterinarijos vaistinėje, o kasdienėje priežiūroje ir mityboje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama komunikacijos kampaniją „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“, atkreipia dėmesį, kad daugelis susirgimų, su kuriais kasdien susiduria ūkininkai, kyla ne dėl infekcijų, kaip dažnai manoma, o dėl paprasčiausių ūkinių gyvūnų šėrimo klaidų. Tinkamai parinktas pašaras, griežta jo kokybė ir nuoseklus paros režimas yra stipriausias kriterijus, galintis apsaugoti gyvūnus nuo rimtų metabolinių sutrikimų. VMVT išleistose praktinėse gairėse smulkiems ūkiams pabrėžiama strategija „priežiūra vietoje gydymo“, kurią pritaikyti raginą kiekvieną gyvūno savininką.
„Patirtis rodo, kad ūkininkavimo praktikoje vis dar pasitaiko šėrimo klaidų. Gyvūnams kartais trūksta kokybiško, neužteršto pašaro ar švaraus vandens, o racionas ne visada būna tinkamai subalansuotas. Svarbus ne tik energijos ir baltymų kiekis – racione turi netrūkti ir skaidulinių medžiagų, būtinų normaliai virškinimo sistemos veiklai. Kita vertus, per didelis lengvai virškinamų angliavandenių ar kitų maistinių medžiagų kiekis taip pat gali sukelti sveikatos sutrikimų. Šėrimas nėra vien tik pašaro padavimas – tai procesas, reikalaujantis suprasti konkrečios gyvūnų rūšies ir jos gyvenimo etapo poreikius“, – teigia Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Henrika Norvilytė.
Atrajotojams (galvijams, avims ar ožkoms) esminis veiksnys yra Didžiojo prieskrandžio mikrofloros balansas. Per didelis grūdų ar koncentratų kiekis greitai sukelia acidozę, o baltymų perteklius – alkalozę. Tuo tarpu po veršiavimosi kilęs energijos deficitas ar netinkamas kūno masės valdymas lemia ketozę. Be to, mažiesiems prieaugliams gyvybiškai svarbios yra pirmosios valandos: per pirmąsias 2–6 valandas nesugirdžius pakankamo kiekio kokybiškų krekenų, veršeliai ir ėriukai lieka be pasyvaus imuniteto ir tampa itin pažeidžiami mirtinų infekcijų.
Panašūs iššūkiai kyla ir auginant žirgus. Būdami iš prigimties nuolat ėdantys gyvūnai, jie negali pakelti ilgų pertraukų tarp šėrimų. Dėl stambiųjų pašarų trūkumo vystosi skrandžio opos, o per didelis krakmolo kiekis ar sušalęs maistas sukelia gyvybei pavojingus dieglius. Ypač klastinga yra pavasario žolė ar dobilai – per didelis tirpių angliavandenių kiekis skatina laminitą, sunkų nago lapelių (laminos) uždegimą. Taip pat dulkėtas ar pelėsiu užterštas šienas tampa pagrindine kvėpavimo takų ligų priežastimi.
Naminių paukščių ir kiaulių ūkiuose šėrimo klaidos greitai perauga į elgsenos bei sistemines problemas. Paukštynuose maistinių medžiagų disbalansas, badavimas ar tiesiog lesyklų trūkumas provokuoja stresą bei agresiją, galinčią peraugti į kanibalizmą. Tuo tarpu kiaulių mityboje svarbiausia išlaikyti stabilią pašarų sudėtį ir užtikrinti nepriekaištingą girdyklų švarą, nes bet koks virškinamojo trakto sutrikimas susilpnina bendrą organizmo atsparumą. Tvarus ūkininkavimas prasideda nuo supratimo, kad prevencija visada yra pigesnė ir humaniškesnė už gydymą. Kasdien tikrinamos bei valomos girdyklos, pašaro ir kraiko likučių šalinimas, kokybiškas pašaras, sklandus perėjimas prie naujo raciono ir streso neturinti aplinka sukuria pamatą, leidžiantį išvengti daugumos sveikatos problemų bei užtikrinantį orų ūkinių gyvūnų gyvenimą.
Apie ūkinių gyvūnų mitybą, šėrimą ir kitus svarbius praktinius priežiūros aspektus kalbėsime jau šį pirmadienį, spalio 5 d., 10:00 val., tiesioginėje transliacijoje.
Kviečiame stebėti pirmą kartą Lietuvoje rengiamą ūkinių gyvūnų gerovės konferenciją „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“, skirtą Pasaulinei gyvūnų dienai paminėti. Renginio metu savo patirtimi bei įžvalgomis dalinsis veterinarijos gydytojai, ūkininkai ir kiti ekspertai. Prisijunkite ir būkite šio renginio dalimi! Tiesioginė transliacija vyks VMVT „YouTube“ kanale. Kad nepraleistumėte transliacijos pradžios, rekomenduojame paspausti „Prenumeruoti“ (Subscribe) ir įjungti pranešimų varpelį. Konferencijos programą raisite čia.
Renginio partneris – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).
Atnaujinimo data: 2026-10-01
Taip pat skaitykite:
Tvirtais tiltais į Europą: Lietuva ir Ukraina kartu stiprina maisto saugos ir kontrolės standartus
Pasiutligės atvejų Lietuvoje nenustatoma, tačiau rizika išlieka: kodėl svarbu nepamiršti skiepų?
Avių ir ožkų auginimas: nuo ko priklauso gera bandos sveikata?