Vakarų Nilo karštligė: situacija Europoje ir stebėsena Lietuvoje
Pastaruoju metu daugiau dėmesio sulaukus Vakarų Nilo karštligės atvejams Graikijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia dėmesį - ši uodų platinama liga Europoje nėra nauja, o jos atvejų registruojama tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, nuo 2026 m. ligos plitimo sezono pradžios iki rugpjūčio 13 d. devyniose Europos šalyse nustatytos 77 Vakarų Nilo viruso paveiktos teritorijos. Daugiausia jų registruota Italijoje (40), Graikijoje (13) ir Rumunijoje (12). Paveiktų teritorijų taip pat nustatyta Prancūzijoje, Šiaurės Makedonijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Kosove ir Serbijoje.
Šiemet šios šalys jau pranešė apie 429 infekcijos atvejus žmonėms, iš jų 224 – Italijoje ir 105 – Graikijoje.
Vakarų Nilo karštligė yra zoonozė, galinti pasireikšti į gripą panašiais simptomais. Svarbiausias viruso rezervuaras gamtoje yra užsikrėtę paukščiai, o jo pernešėjai – Culex spp. uodai. Užsikrėtę nuo infekuotų paukščių, uodai virusą įgeldami gali perduoti žmonėms ir gyvūnams. Tiesiogiai nuo žmogaus žmogui ar nuo gyvūno žmogui virusas neplinta.
Daugiausia atvejų tarp gyvūnų nustatoma laukiniams paukščiams
2026 m. iki rugpjūčio Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingos veterinarijos institucijos pranešė apie 126 Vakarų Nilo karštligės atvejus gyvūnams. Dauguma jų nustatyti laukiniams paukščiams -varnoms, šarkoms, kuosoms ir pelėdoms, vykdant ligos paplitimo stebėseną.
Vakarų Nilo karštligės paplitimas tarp gyvūnų 2026 metais:
.png)
Liga aktuali ir arklių laikytojams. Šiais metais Prancūzijoje registruoti 33 pavieniai arklių užsikrėtimo Vakarų Nilo karštlige atvejai. Arkliams liga, kaip ir žmonėms, gali pasireikšti karščiavimu ir kitais į gripą panašiais požymiais. Gydymas yra simptominis, o laikymo vietose naudojami insekticidai ir repelentai.
Planuojama stebėsena Lietuvoje
Šylant klimatui keičiasi užkrečiamųjų ligų paplitimas ir jų perdavimo sąlygos. Aukštesnė temperatūra bei besikeičiantis kritulių kiekis sudaro palankesnes sąlygas ligų platintojams, tarp jų - uodams ir erkėms. Dėl to kai kurios užkrečiamosios ligos gali plisti į naujus regionus, o jų plitimo sezonas – ilgėti.
„ Nors šiuo metu Vakarų Nilo viruso atvejų Lietuvoje nenustatyta, jo plitimas Europoje aktualus ir mūsų šaliai. 2024 metais Latvijoje buvo nustatytas vienas ligos atvejis laukiniam paukščiui, o šiemet artimiausia Lietuvai šalis, kurioje registruotas virusas, yra Vokietija. Atsižvelgiant į ligos plitimą Europoje, kitais metais kartu su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu vykdysime šios ligos stebėseną vykdysime ir Lietuvoje - bus tiriami laukiniai paukščiai“, - sako Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Lietuva kartu su kitomis Europos šalimis rengiasi dalyvauti naujame Europos Sąjungos projekte, kuriuo 2027–2028 m. bus stiprinama žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatai svarbių infekcijų stebėsena. Projektas grindžiamas „Vienos sveikatos“ (One Health) principu.
Vakarų Nilo karštligės stebėsenai 2027–2028 m. numatyta tirti arklius, laukinius ir naminius paukščius. Šios ligos stebėsena bus platesnės Lietuvoje numatytų prioritetinių zoonozių tyrimų programos dalis – bus tiriami ne tik naminiai ir laukiniai gyvūnai, bet ir erkės, pienas bei gyvulininkystės ūkių ir skerdyklų aplinkos mėginiai. Į stebėseną taip pat įtrauktos erkių platinamos infekcijos – Ixodes ricinus erkės bus tiriamos dėl Borrelia burgdorferi, Coxiella burnetii ir erkinio encefalito viruso.
Atnaujinimo data: 2026-08-25
Taip pat skaitykite:
Kai dingsta elektra, svarbus tampa šaltis: kaip įvertinti maisto saugą?
LR Vyriausiasis veterinaras: Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina tariasi dėl bendro plano krizėms
VMVT priminimas prekiaujantiems internetu: saugumas ir skaidrumas elektroninėje erdvėje – privalomas