VMVT informuoja: prevencija – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo Snukio ir nagų ligos išplitimo Europoje
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai surengė mokymus, skirtus prevenciškai apsisaugoti nuo labai greitai plintančios, ūminės snukio ir nagų ligos (SNL), kuri ypač pavojinga galvijams, avims, ožkoms ir kiaulėms. Liga šiuo metu Europos Sąjungoje neaktyvi, tačiau pasauliniu mastu ji vis dar yra itin aktyvi. Lietuva jau nuo 1996 m. oficialiai pripažinta, kaip saugi SNL ligos atžvilgiu – paskutinis atvejis buvo užregistruotas 1982 m. – tai svarbus pasiekimas, padedantis plėtoti tarptautinę prekybą.
„Dėl klimato atšilimo gyvūnų užkrečiamosios ligos nebėra būdingos tik tam tikroms šalims – jos tampa bendros visame pasaulyje. Nors snukio ir nagų liga šiuo metu Lietuvoje nėra aktyvi, tačiau prevenciškai pasiruošti būtina. Tai itin greitai plintanti, ūminė liga, pavojinga visiems skeltanagiams gyvūnams. Ypač imlūs šiai ligai yra galvijai, tačiau ji neaplenkia ir kiaulių, avių, ožkų bei elnių. Mokymų metu daugiau dėmesio skirta praktinei patirčiai – dalyviai, remdamiesi gautomis praktinėmis žiniomis per mokymus Kenijoje, kurioje liga dabar išplitusi, mokėsi atpažinti, kokie yra ligos klinikiniai simptomai, kokių biologinio saugumo priemonių reikia laikytis įeinant ir išeinant iš užkrėsto ūkio, atrinkti mėginius. Tokie praktiniai mokymai reikšmingai prisideda prie to, kad Lietuvos veterinarijos specialistai gebėtų laiku pastebėti susirgimo požymius ir būtų pasiruošę operatyviai reaguoti į galimą jos pasireiškimą,“ – kalbėjo VMVT direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Susirgusiems šia liga gyvuliams būdingi tokie simptomai, kaip karščiavimas ir pūslelių (aftų) atsiradimas snukio gleivinėje, tarpunagėse bei ant tešmens.Virusą gali platinti ne tik sergantys, bet ir jau persirgę gyvuliai, kai kuriais atvejais – net iki 390 dienų. Virusas į aplinką patenka per seiles ar kitas gyvulio išskyras dar prieš pasireiškiant ligos simptomams, o infekcija dažniausiai plinta per tiesioginį kontaktą arba įvairius aplinkos veiksnius. Pasyviai infekcijos pernešėjais gali būti neimlūs ligai gyvuliai, paukščiai ar žmonės. SNL atvejų gali pasitaikyti bet kuriuo metų laiku.
Pasak P. Bušausko, snukio ir nagų ligos ir kitų pavojingų ligų kontrolė – ne tik gyvūnų sveikatos, bet ir ekonominės gerovės klausimas. Lietuvai, turinčiai nuo SNL laisvos šalies statusą, tai ypač svarbu, siekiant plėsti tarptautinę prekybą. Mokymuose įgytos žinios reikalingos specialistams profesionaliai konsultuojant ūkininkus, tinkamai reaguojant į galimas grėsmes bei užtikrinant, kad gyvulininkystės sektorius būtų pasirengęs bet kokiems iššūkiams.
Mokymai vyko bendradarbiaujant su Nacionaliniu maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu (NMVRVI). Institute specialistai gilinosi į mėginių analizės procesus ir pažangiausius diagnostikos metodus. Ligų diagnostika ir prevencija – itin svarbios kovojant su SNL ir kitomis pavojingomis ligomis, tokiomis kaip afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas, avių ir ožkų raupai bei mėlynasis liežuvis. Specialistai akcentavo būtinybę analizuoti ankstesnio laikmečio ligas, tokias kaip SNL, kurios dėl klimato kaitos gali vėl išplisti, ir pabrėžė, kad tinkamas ruošimasis yra būtinas.
Atnaujinimo data: 2024-12-23
Taip pat skaitykite:
Maisto papildų kelias į rinką trumpės: VMVT pasitelkė dirbtinį intelektą
Alinantys karščiai – grėsmė gyvūnams: kaip atpažinti perkaitimą?