„Kartu į Europą: prisiminimai ir patirtys“ – VMVT atskleidžia Lietuvos kelionės į Europos Sąjungą užkulisius
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pristato naują projektą „Kartu į Europą: prisiminimai ir patirtys“. Šiais metais minime 20-ąsias Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metines, todėl ši iniciatyva yra ypatingai reikšminga. Ji atskleis VMVT darbuotojų, tiesiogiai prisidėjusių prie Lietuvos integracijos į ES, asmenines istorijas ir patirtis.
Šis projektas yra ne tik istorinis dokumentas, bet ir įkvėpimo šaltinis ateities kartoms. Jis parodo, kaip vienybės ir atkaklumo dėka galima pasiekti itin reikšmingų pokyčių. „Kartu į Europą: prisiminimai ir patirtys“ – tai gyva Lietuvos kelio į ES kronika, kuri skatina ne tik didžiuotis pasiekimais, bet ir motyvuoja tęsti pradėtus darbus. Kviečiame susipažinti su šiuo projektu ir iš arti pažvelgti į Lietuvos integracijos į ES užkulisius. Pirmajame interviu kalbiname patarėją Rimą Živatkauskaitę iš Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus.
Kaip Jūs asmeniškai buvote įtraukta į Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą procesą?
1998 m. pradėjau dirbti Valstybinėje veterinarijos tarnyboje (dabar VMVT), Tarptautinių santykių ir integracijos į ES skyriuje. Mes buvome atsakingi už pasirengimą Lietuvos narystei ES. Man teko didelė garbė dalyvauti derybose Briuselyje su Europos Komisija, kur derinome veterinarijos teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Tai buvo įkvepiantis ir iššūkių pilnas laikotarpis, reikalaujantis daug atsidavimo ir bendradarbiavimo.
Kokios ES šalys teikė daugiausia pagalbos pereinamuoju laikotarpiu?
Pereinamuoju laikotarpiu VMVT gavo daug ES institucijų ir senųjų valstybių narių kolegų konsultacijų. Jei reikėtų išskirti vieną – daug dvišalės paramos suteikė Danija.
Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidūrėte ruošiantis Lietuvos narystei ES?
Didžiausias iššūkis buvo perkelti daugybę ES teisės aktų į nacionalinę teisę ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tai buvo itin sudėtingas ir kruopštus darbas. Pieno, mėsos, žuvininkystės įmonės siekė atitikti ES standartus, daliai jų buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2007 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį verslai turėjo reguliariai teikti ataskaitas apie pasiektą pažangą Europos Komisijai. Buvo būtina užtikrinti, kad visos šios įmonės galėtų sėkmingai prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Labai svarbu buvo stiprinti ir darbuotojų administracinius gebėjimus, todėl organizavome daugybę mokymų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Personalas tapo mūsų institucijos didžiausiu turtu.
Kokie buvo svarbiausi projektai, kuriuos VMVT įgyvendino per pirmuosius narystės metus, pasinaudojant ES parama?
Pirmaisiais narystės metais mes parengėme strateginius dokumentus dėl ES teisės aktų perkėlimo ir įgyvendinimo. Naudojant ES finansavimą, buvo pastatyti ir įrengti pasienio veterinarijos postai, apmokyti juose dirbantys specialistai. Įsigijome modernią įrangą Nacionalinei veterinarijos laboratorijai ir VMVT Klaipėdos laboratorijai. Stiprinome gyvūnų ligų kontrolės sistemą, įsigijome kompiuterinę įrangą ir būtinas programas laboratorijoms. PHARE projektų dėka sukūrėme ir įdiegėme ūkinių gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistemą, atitinkančia visus ES reikalavimus.
Kaip buvo tobulinama veterinarinių vaistų kontrolė ir pašarų kontrolė pagal ES projektus?
Pirmaisiais narystės metais stiprinome veterinarinių vaistų ir pašarų kontrolės sistemą, apmokėme specialistus dirbti su nauja modernia įranga. Buvo įsigyta ir speciali įranga cheminiams tyrimams, įdiegta laboratorinės informacijos valdymo sistema. Tai leido efektyviau kontroliuoti veterinarinių vaistų ir pesticidų liekanas, metalų kiekius maiste bei geriamajame vandenyje.

Kas Jus pačią labiausiai nustebino, pradėjus dirbti prie VMVT derinimo prie Europos sąjungos teisinės bazės?
Pradėjus dirbti prie ES teisinės bazės labiausiai stebino ES teisės aktų kiekis – kaip detaliai ES buvo reglamentuojama veterinarijos sritis. Pradžioje gyvūnų gerovės teisės aktai buvo visiška naujiena, daug žmonių Lietuvoje stebėjosi, kad žmonių gerovė nėra pilnai užtikrinta, o čia rūpinamasi gyvūnų gerove. Šiandien Lietuvoje jau beveik niekam nekyla klausimų, kodėl reikia rūpintis gyvūnų gerove, daugėja tiek valstybinių, tiek visuomeninių iniciatyvų.
Kokius matote ateities iššūkius ir galimybes VMVT veikloje, susijusioje su ES naryste?
VMVT kolegų patirtis ir žinios vertinami ir ES – 6 VMVT kolegos įsidarbino Europos Komisijoje, 4 iš jų ir dabar sėkmingai tebedirba. Dar tiek pat dalyvavo trumpesnėse ar ilgesnėse darbinėse stažuotėse ES institucijose.
Šiuo metu pati VMVT dalinasi sukaupta patirtimi su kitomis šalimis, siekiančiomis atitikti ES maisto saugos ir veterinarijos reikalavimus. Mes vykdome bendradarbiavimo projektus Moldovoje, Ukrainoje, Serbijoje, Izraelyje. Ateityje laukia dar daugiau svarbių darbų ir projektų, todėl linkiu visiems sėkmės ir energijos juos įgyvendinant!
Atnaujinimo data: 2024-06-27
Taip pat skaitykite:
Maisto papildų kelias į rinką trumpės: VMVT pasitelkė dirbtinį intelektą
Alinantys karščiai – grėsmė gyvūnams: kaip atpažinti perkaitimą?
