„Kartu į Europą: prisiminimai ir patirtys“ – VMVT atskleidžia Lietuvos kelionės į Europos Sąjungą užkulisius II
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tęsia savo kelionę per Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą užkulisius. Minėdami 20-ąsias Lietuvos įstojimo į ES metines, šiuo projektu siekiame atskleisti ne tik istorinius faktus, bet ir asmenines istorijas bei patirtis tų, kurie tiesiogiai prisidėjo prie šio reikšmingo įvykio.
Pirmojo interviu metu mes turėjome galimybę išgirsti patarėją Rimą Živatkauskaitę iš Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus. Jos pasakojimas buvo kupinas įkvėpimo ir svarbių įžvalgų apie Lietuvos kelią į ES. Šiandien kviečiame jus į antrąjį interviu, kuris suteiks dar daugiau įžvalgų ir atskleis naujas istorijas apie Lietuvos integracijos procesą.
Šis projektas yra ne tik istorinis dokumentas, bet ir įkvėpimo šaltinis ateities kartoms. Jis parodo, kaip vienybės ir atkaklumo dėka galima pasiekti itin reikšmingų pokyčių. „Kartu į Europą: prisiminimai ir patirtys“ – tai gyva Lietuvos kelio į ES kronika, kuri skatina ne tik didžiuotis pasiekimais, bet ir motyvuoja tęsti pradėtus darbus.
Tęskime šią kelionę kartu ir iš arti pažvelkime į Lietuvos integracijos į ES užkulisius su antruoju mūsų pašnekovu, Vaidotu Kiudulu, Lietuvos Respublikos vyriausiuoju veterinaru.
Kaip Jūs asmeniškai buvote įtrauktas į Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą procesą?
Tarnyboje pradėjau dirbti 1999 metų pabaigoje, netrukus po to, kai Seimas nusprendė įgyvendinti programos dėl ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisinę bazę. Iš pradžių VMVT dirbau informacijos ir informacinių sistemų skyriuje, tačiau netrukus buvau perkeltas į Gyvūnų sveikatingumo skyrių, nes reikėjo žmogaus, kuris galėtų ruošti nacionalinius teisės aktus.
Nors ir neturėjau jokios patirties šioje srityje, tačiau subūrėme komandą ir kartu su teisės bei lietuvių kalbos specialistais pradėjome rašyti naujus teisės aktus. Tuo metu VMVT turėjo ilgą sąrašą ES teisės aktų, kuriuos reikėjo išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti kaip nacionalinius teisės aktus. Kad suprastume darbo mastą, reikia prisiminti, kad tuo metu nebuvo tokių dalykų kaip „Google Translate“ ar elektroninių žodynų, todėl visus teisės aktus vertėme paprastu būdu – pasidėję šalia žodyną. Pradžioje tai tikrai užtrukdavo daug laiko, o ir mūsų specifinės anglų kalbos žinios nebuvo aukšto lygio, tačiau su laiku įgudome ir procesas tapo greitesnis.
Kas Jus labiausiai nustebino, pradėjus dirbti prie VMVT nuostatų derinimo prie Europos Sąjungos teisinės bazės?
ES teisės aktai buvo tikrai sudėtingi ir itin detalūs. Reikėjo daug pastangų, laiko, kad viską galėtume visų pirma suprasti, o tuomet jau ir pritaikyti darbe. Perskaitytas ne vienas šūsnis dokumentų! Dirbome išties negailėdami savo laiko, nes viskas buvo nauja, nepatirta ir įdomu. O taip pat jautėme didžiulę atsakomybę, juk vedėme Lietuvą į Europą.
Kokie buvo pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidūrėte ruošiantis Lietuvos narystei ES?
Susidūrėme su daug iššūkių. Tai ir specialistų, ir technologijų trūkumas. Kaip minėjau, dokumentus vertėme rankiniu būdu, su žodynais. Atsirado poreikis mokyti darbuotojus, kelti jų kvalifikaciją. Taigi ne tik daug dirbome, gavome ir naudos: sėmėmės žinių, ieškojome būdų tobulėti ir tikrai, galiu teigti, per trumpą laiką tapome kur kas profesionalesni ir modernesni.
Ar nebuvo kai kurių teisės aktų ar reikalavimų, kurie pačioje proceso pradžioje atrodė pertekliniai, o dabar be jų jau neįsivaizduojate VMVT veiklos?
Pertekliniai neatrodė, tačiau buvo tokių teisės aktų kurie atrodė iš vis nereikalingi vien tik dėl to, kad Lietuvoje nėra laikomi tokie gyvūnai, tačiau teisės aktai vis tiek turėjo būti perkeliami. Kaip pavyzdys, prieš 20 metų mėlynojo liežuvio ligos reikalavimai atrodė nereikalingi, nes, buvo manoma, kad ši liga neplinta šiaurinėje ES dalyje, tačiau, po to liga išplito Europoje ir atsirado didelė rizika, kad liga gali atsirasti ir Lietuvoje.
Kokie buvo svarbiausi projektai, kuriuos pasinaudojant ES parama VMVT įgyvendino per pirmuosius narystės metus?
Asmeniškai dalyvavau trijuose dvynių projektuose kaip atsakingas atstovas iš VMVT pusės. Šie projektai buvo ypač reikšmingi ir apėmė kelias svarbias sritis.
Pirmasis projektas buvo susijęs su užkrečiamųjų gyvūnų ligų stebėsena. Šio projekto metu mes sukūrėme efektyvią gyvūnų užkrečiamųjų ligų kontrolės sistemą, leidžiančią nuolat stebėti ir analizuoti pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų sveikatos būklę. Tai padėjo laiku identifikuoti svarbiausias ligas kurios turėjo būti kontroliuojamos pagal ES reikalavimus, identifikuoti protrūkius ir imtis būtinų prevencinių priemonių.
Antrasis projektas buvo orientuotas į neatidėliotinų priemonių planų ruošimą. Šio projekto metu mes parengėme išsamius planus, kurie leistų greitai reaguoti į bet kokias ekstremalias situacijas, susijusias su gyvūnų sveikata. Taip pat organizavome daug imituotų epizodų mokymų, kurių metu specialistai galėjo praktiškai išbandyti savo žinias ir įgūdžius.
Trečiasis projektas buvo skirtas veterinarinės informacijos duomenų valdymo sistemos kūrimui. Mes sukūrėme ir įdiegėme VIVS sistemą, kuri leidžia efektyviai valdyti ir analizuoti didelius duomenų kiekius, susijusius su gyvūnų sveikata. Ši sistema ne tik pagerino duomenų valdymą, bet ir leido greičiau bei tiksliau priimti sprendimus.
Visi šie projektai davė daug naudos ir ženkliai prisidėjo prie VMVT veiklos efektyvumo. Įgytos kompetencijos ir patirtis leido mums tapti dar stipresne ir patikimesne institucija. Taip pat sukūrėme stiprią bei kompetentingą specialistų komandą, atsakingą už gyvūnų sveikatingumą. Šie specialistai sugebėjo perimti ES teisės reikalavimus ir juos sėkmingai įgyvendinti Lietuvoje. Be to, šie projektai leido mums užmegzti glaudžius ryšius su kitomis ES šalimis ir keistis gerąja patirtimi. Tai padėjo ne tik tobulinti mūsų pačių veiklą, bet ir prisidėti prie bendros ES gyvūnų sveikatos politikos kūrimo ir įgyvendinimo. Todėl manau, kad šių projektų įgyvendinimas buvo itin svarbus žingsnis į priekį mūsų institucijai ir visai Lietuvai.
Kaip manote, kokią pažangą padarė VMVT nuo įstojimo į Europos sąjungą? Gal galėtumėte įvardinti Jūsų nuomone patį svarbiausią aspektą?
VMVT pažanga nuo įstojimo į ES yra akivaizdi ir įvairiapusiška. Mes tapome stipria, modernia ir patikima institucija, kurios veikla yra orientuota į aukščiausius kokybės standartus, visuomenės sveikatos bei gerovės užtikrinimą.
Kokius matote ateities iššūkius ir galimybes VMVT veikloje, susijusioje su ES naryste?
Vienas iš pagrindinių iššūkių yra nuolat besikeičiantys ES reikalavimai ir standartai. Mūsų komanda turės sekti šiuos pokyčius ir greitai prisitaikyti prie naujų taisyklių, kad užtikrintume veiklos atitiktį aukščiausiems standartams.
Kitas svarbus iššūkis yra susijęs su naujų technologijų ir inovacijų diegimu. Skaitmeninės technologijos sparčiai tobulėja, ir VMVT turės investuoti į modernias informacines sistemas, kad galėtų efektyviai valdyti duomenis ir reaguoti į sveikatos krizes. Tai taip pat apima gebėjimą naudotis dideliais duomenų kiekiais ir taikyti pažangius analizės metodus. Tuo pačiu metu matome ir daug galimybių.
Viena iš jų yra tarptautinis bendradarbiavimas ir patirties mainai su kitų ES šalių institucijomis. Tai leis mums tobulėti ir įgyvendinti geriausias praktikas gyvūnų sveikatos priežiūros srityje. Be to, dalyvavimas ES projektuose ir iniciatyvose suteikia galimybę gauti finansinę paramą ir įgyvendinti svarbias programas bei projektus. Taip pat matome galimybes stiprinti savo komandos kompetencijas ir gebėjimus. Investavimas į darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą mums padės užtikrinti, jog VMVT dirba aukščiausio lygio specialistai, pasirengę spręsti ateities iššūkius. Tai apima tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius, reikalingus efektyviai veiklai.
Ateityje taip pat turėsime susidurti su klimato kaitos poveikiu gyvūnų sveikatai problema. Klimato pokyčiai gali lemti naujų ligų atsiradimą ir plitimą, todėl VMVT turės būti pasirengusi greitai reaguoti ir imtis būtinų prevencinių priemonių. Tai reiškia, kad turėsime nuolat atnaujinti savo žinias ir gebėjimus šioje srityje.
Galiausiai, turime galimybę stiprinti gyvūnų gerovės ir sveikatos svarbą visuomenėje. Skatinant sąmoningumą ir edukaciją, galime pasiekti, kad visuomenė suprastų gyvūnų sveikatos svarbą ir prisidėtų prie jos užtikrinimo. Tai padės mums kurti sveikesnę ir saugesnę aplinką tiek gyvūnams, tiek žmonėms.
Atnaujinimo data: 2025-09-22
Taip pat skaitykite:
Maisto papildų kelias į rinką trumpės: VMVT pasitelkė dirbtinį intelektą
Alinantys karščiai – grėsmė gyvūnams: kaip atpažinti perkaitimą?