„Norėjau tik paglostyti“ – kodėl vasarą daugėja gyvūnų įkandimų?
Vasarą vis daugiau laiko leidžiant parkuose, miškuose, paplūdimiuose ar viešose erdvėse, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena: net ir draugiškai atrodantis gyvūnas gali sureaguoti nenuspėjamai. Specialistai ragina gyventojus atsakingai elgtis tiek su augintiniais, tiek su laukiniais gyvūnais ir jų jaunikliais.
Nors Lietuvoje keletą metų naminių ar laukinių gyvūnų pasiutligės atvejų nenustatoma, tačiau rizika išlieka ir budriems reikia būti nuolat. Kasmet šalyje registruojama atvejų, kai žmonėms prireikia medikų pagalbos nukentėjus nuo gyvūno. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025 metų ataskaita apie pasiutligės profilaktiką, praėjusiais metais į medicinos įstaigas kreipėsi 3255 asmenys, iš kurių didžioji dalis – po kontakto su naminiais gyvūnais, ir 102 asmenys medicinos pagalbos ieškojo nukentėjus nuo laukinių gyvūnų.
VMVT specialistai primena, kad viena dažniausių žmogaus klaidų – noras prieiti prie nepažįstamo gyvūno, jį paliesti ar paglostyti. Tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai žmogaus dėmesį gali suprasti kaip grėsmę ir sureaguoti nenuspėjamai – išsigąsti, gintis ar sužaloti. Dėl šios priežasties gyventojai raginami nesiartinti prie nepažįstamų gyvūnų, neliesti laukinių gyvūnų ir jų jauniklių, o juos pastebėjus – stebėti iš saugaus atstumo ir nedrumsti jų ramybės.
Ne mažesnė atsakomybė tenka ir augintinių šeimininkams. Gyvūnai turi būti prižiūrimi taip, kad nekeltų pavojaus aplinkiniams žmonėms ar kitiems gyvūnams. Viešose vietose šunys turėtų būti vedžiojami su pavadėliu, o prireikus naudojamos ir papildomos saugumo priemonės, pavyzdžiui, antsnukiai.
Vis dažniau tarptautiniu mastu pripažįstamas ir naudojamas vadinamasis „geltonasis“ ženklas – geltonos spalvos kaspinas, pavadėlis ar antkaklis. Jis reiškia, kad šuo yra jautresnis, jam reikia daugiau erdvės arba jis dėl tam tikrų priežasčių nenori kontakto su nepažįstamais žmonėmis ar kitais gyvūnais.
Jei gyvūnas vis dėlto įkando ar apdraskė, reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojai įvertins sužalojimą ir, esant poreikiui, paskirs profilaktines priemones nuo užkrečiamųjų ligų.
VMVT taip pat primena, kad pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai privalo būti paženklinti mikroschema, registruoti Gyvūnų augintinių registre ir reguliariai vakcinuojami (pagal vakcinos gamintojo nurodymus) nuo pasiutligės.
Nors pasiutligės atvejų laukiniams ir naminiams gyvūnams pastaraisiais metais nenustatyta, atsakinga gyvūnų priežiūra yra viena svarbiausių priemonių užtikrinant visuomenės ir gyvūnų sveikatos saugą.
Atnaujinimo data: 2026-06-19
Taip pat skaitykite:
Artėjant savaitgaliui VMVT primena: kaip iškylų metu išvengti apsinuodijimo maistu
VMVT: nuo šiol vartotojai tiksliau žinos, kokios kilmės medų perka
VMVT analizė: verslo naujokai vis dažniau renkasi žinias vietoj klaidų taisymo
Nuotekų stebėsena – naujas Europos įrankis kovojant su atsparumu antibiotikams