Aktuali informacija apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas

Užsienio šalyse plintant mėlynojo liežuvio, snukio ir nagų ligoms ūkiuose, nustačius labai patogeniško paukščių gripo protrūkį komerciniame ūkyje Lietuvoje ir fiksuojant afrikinio kiaulių maro atvejus šernų populiacijoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teikia rekomendacijas mūsų šalies ūkininkams. Rekomendacijos pildomos ir atnaujinamos atsižvelgiant į naujausią informaciją apie šias ligas ir protrūkius.

 

foto.jpg


Esama situacija ir ligos patekimo rizikos

Lietuvai Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) suteikusi statusą šalies, neapimtos mėlynojo liežuvio ligos (MLL).

Artimiausia šalis, kurioje MLL nustatyta naujai, yra Lenkija.


Ligos paplitimas

2025 metais apie MLL protrūkį paskelbė Lenkija.

2024 m. MLL fiksuota: Vokietijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, Čekijos Respublikoje, Portugalijoje, Švedijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir Norvegijoje.

2023 m. MLLV-3 atvejai dažniausiai nustatyti Vokietijoje, Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Valstybių narių statusai dėl MLL pateikiami žemėlapyje (2024 m. spalio mėn.), mėlynai pažymėtos šalys, kuriose MLL paplitusi.

Picture 01 28.pngMLL protrukiai 2024.png


Kam mėlynojo liežuvio liga pavojingiausia? 

MLL – tai vabzdžių platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga. Dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys.  

Nors galvijai užsikrečia dažniau negu avys, jiems ne visada pasireiškia ligos požymiai. Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl gyvulių gaišimo (ypač avių), užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, dėl reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo. Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga. 

Mėlynojo liežuvio ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau užkratas gali plisti vykstant prekybai – užkrėsti mašalai ligą perneša oro keliu, taip pat gali būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir t. t.). 

 

 Ligos klinikiniai požymiai

jautis Mėlynasis liežuvis.jpgavis Mėlynasis liežuvis.jpg
Klinikiniai galvijų ligos požymiai, kurie galvijams gali ir nepasireikšti:
 - išskyros iš šnervių;
 - kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį;
 - burnos ertmės patinimas ir išopėjimas
 - konjunktyvitas (paraudę ašarojančios akys);
 - patinę ir/arba paraudę speniai ir lytiniai organai;
 - nuovargis;
 - šlubavimas;
 - seilėtekis;
 - karščiavimas.
Klinikiniai avių ligos požymiai:
 - karščiavimas;
 - tirštos išskyros iš akių ir nosies;
 - seilėjimasis dėl burnos patinimo ir išopėjimo;
 - kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį;
 - smarkiai šlubuojančios avys nenori keltis;
 - kraujosruvos odoje ir po ja;
 - sutinusi ir skausminga apynagė;
 - apsunkintas kvėpavimas;
 - mėlynas liežuvis;
 - avys aiškiai liguistos, pavargę, apatiškos.

 

Ligos plitimo būdai ir rizika

MLL virusu gyvulius per įkandimus užkrečia kraujasiurbiai, Culicoides šeimos smulkieji mašalai (vos įžiūrimi plika akimi), kurie gausiai randami daugelyje gyvulių laikymo vietų tiek lauke, tiek ir tvartuose. Stiprus vėjas šiuos mašalus gali išnešioti dideliu atstumu.  

Virusai platinami vykdant prekybą užsikrėtusiais gyvuliais, sperma, embrionais, taip pat per užkrėstus mašalus, pervežamus transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir t. t.). Virusas taip pat perduodamas per placentą.  


Prevencinė vakcinacija

MLL priskiriama C kategorijos ligai – tai į sąrašą įtrauktos ligos, kurios yra svarbios kai kurioms valstybėms narėms ir dėl kurių reikia imtis priemonių, kad jos neišplistų į Sąjungos dalis, kurios oficialiai neapimtos ligų arba kuriose vykdomos atitinkamos į sąrašą įtrauktos ligos likvidavimo programos, kaip nurodytas Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies c punkte.

Tai reiškia, kad tam tikros valstybės narės kompetentingos institucijos gali nuspręsti įgyvendinti neprivalomą likvidavimo programą, siekdamos išnaikinti visus serotipus (nuo 1 iki 24).

Gyvūnai gali būti vakcinuojami nuo MLL tik užkrėstose teritorijose, tik nustačius viruso serotipą, Nuo MLLV-8 ES lygiu registruotų vakcinų rinkoje yra, o nuo MLLV-3, kuri nustatyta Lenkijoje vakcinos yra registruotos nacionaliniu lygiu, jų anotacijose informacijos apie susidarantį imunitetą NĖRA. Polivalentinių vakcinų NĖRA.

MLL paveiktos ES VN taiko savanorišką vakcinaciją. MLL likvidavimo programą taiko tik ES ir tik tam tikrose teritorijose, kuriose paplitęs MLLV-8. PL iki šiol vakcinacijos netaiko.
 

INFORMACIJA ŪKININKUI

Kaip išvengti ligos patekimo į ūkį

Veterinarijos specialistai pateikia svarbiausias rekomendacijas šios ligos prevencijai: 

  • Į ūkį įsivežkite tik sveikus gyvulius.
  • Užtikrinkite gyvulių transporto valymą ir dezinfekciją.
  • Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, laikykite atskirai bent 21 dieną, stebėkite jų sveikatos būklę. 
  • Naudokite vabzdžius atbaidančias priemones, laiku šalinkite mėšlą. 
  • Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvulius nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos. 
     

Biologinio saugumo reikalavimai galvijų, avių ir ožkų laikymo vietoje

Transporto dezinfekcija

Transporto priemonės turi būti išvalytos ir dezinfekuotos prieš ir po gyvūnų pervežimo. Gyvūnams apsaugoti nuo vabzdžių naudojami registruoti insekticidai. Tyrimais nustatyta, kad insektcidai, kurių veiklioji medžiagoa piretrinas, veikia ir prieš smulkiuosius mašalus. Informacija apie registurotus insekticidus: https://biocidai.nvsc.lt.


Kaip pranešti apie MLL įtarimus

Apie bet kokius MLL įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio). 


VMVT pasirengimas valdyti MLL

  • Vykdoma aktyvi ir pasyvi MLL stebėsena (numatyta ištirti papildomai 600 mėginių).
  • Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie MLL grėsmę.
  • Pateiktos rekomendacijos ūkininkams, kaip apsisaugoti nuo MLL.
  • Organizuoti mokymai valstybiniams ir privatiems veterinarijos gydytojams apie MLL riziką, biosaugos priemones.
  • Pakeisti Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro nuostatai.
  • Peržiūrėtas ir atnaujintas Neatidėliotinų priemonių planas dėl MLL.
  • Peržiūrėtas sąrašas įgaliotųjų veterinarijos gydytojų, kurie būtų pasitelkti ligos likvidavimo priemonėms taikyti.
  • NMVRVI yra paskirtoji LT laboratorija, atliekanti MLL tyrimus.
  • NMVRVI planuoja vykdyti smulkiųjų mašalų stebėseną.


Veiksmai įtarus MLL

MLL įtarimas, bet dar nesant patvirtinimo:

  • Ūkio stebėsena.
  • Atliekamas visų ūkyje esančių gyvulių ir gyvulininkystės produktų surašymas.
  • Uždraudžiamas imlių gyvulių patekimas į / iš įtariamo užsikrėtusio ūkio.
  • Atlikamas epidemiologinis tyrimas.


Veiksmai patvirtinus MLL

  • Priimamas sprendimas taikyti likvidavimo programą ir taikyti privalomą arba savanorišką vakcinaciją. Sprendimas gaišinti gyvūną bus priimtas įvertinus jo blogą (blogėjančią) sveikatos būklę.
  • Taikomi apribojimai galvijų, avių ir ožkų, taip pat genetinių medžiagų produktų perkėlimui iš užkrėstos zonos.
  • Atliekamas epidemiologinis tyrimas siekiant nustatyti:
    • kada MLL pateko į ūkį;
    • ligos patekimo kelius;
    • kokie veiksniai galėjo išplatinti MLL.
  • Užkrėstame ūkyje atliekamas valymas ir dezinfekcija, naudojant atitinkamas dezinfekavimo priemones.
  • Sustiprinama aktyvi MLL stebėsena.


Kodėl neuždraustas įvežimas iš MLL paveiktų teritorijų?

Pagal stojimo į ES sutartį, VMVT leidžia įvežti galvijus, avis ir ožkas tik sąlygomis, nustatytomis ES teisės aktais ir NETAIKO išimčių, dėl kurių kreipiasi Lietuvos galvijų ir ožkų augintojai ir juos vienijančios asociacijos.


Kitos ligos kontrolės priemonės prekybos tikslais:

  • Suaugusio vabzdžio (vektoriaus) neskraidymo periodo nustatymas (taiko Austrija, Čekija, Rumunija, Ispanija ir Italija).
  • Nuo vektorių apsaugotų laikymo vietų patvirtinimas (netaiko nė viena valstybė).
     

DUK – UŽKREČIAMOSIOS LIGOS


Teisės aktai

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“)

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/689, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 tam tikrų į sąrašą įtrauktų ir naujų ligų priežiūros, likvidavimo programų ir liga neužkrėstos teritorijos statuso taisyklės 
 

Naudingos nuorodos

Europos komisijos internetinis puslapis

WOAH internetinis puslapis

EFSA (Europos Komisjos Europos maisto saugos agentūra) internetinis puslapis (moksliniai straipsniai)

 

CowDrool7.jpg

Esama situacija ir ligos patekimo rizikos

Vokietijoje, Brandenburge, netoli nuo šalies sostinės Berlyno, po šių metų sausio pradžioje patvirtinto snukio ir nagų ligos (SNL) atvejo buivolų bandoje daugiau ligos protrūkių nebefiksuojama. 

Vokietijos atsakingos institucijos praneša, kad vykdant aktyvią stebėseną buvo imami mėginiai iš ligai imlių, laukinių ir ūkinių gyvūnų, laikomų galimai užkrėstoje teritorijoje. Naujų ligos atvejų nenustatyta.  

Apribojimai snukio ir nagų ligos paveiktoje teritorijoje taikomi iki šių metų vasario 11 d. 

Lietuvai Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) suteikusi statusą šalies, neapimtos snukio ir nagų ligos (SNL) ir kurioje vakcinacija nėra vykdoma. 

Pavojų kelia žmonės, turėję kontaktą su sergančiais gyvūnais, įvežami gyvūnai ar gyvūninės kilmės produktai iš užkrėstų teritorijų. Liga platinama tiesioginio arba netiesioginio kontakto keliu, ją gali pernešti gyvūnai, žmonės bei išplatinti, pvz. transporto ir apyvokos priemonėmis. SNL virusas gali išplisti 60 km sausuma ir daugiau kaip 300 km jūra.

Draudžiama importuoti gyvūnus ir gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių, kuriose ši liga yra paplitusi arba šalis neturi statuso (ES reikalavimai).

Draudžiama savo reikmėms įsivežti gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių (ES reikalavimai, atliekama pasienio kontrolė).
 

Ligos paplitimas

Turkija, Iranas, vidurio Azijos šalys, Afrikos šalys

Picture SNL 01 28.png


Kam snukio ir nagų liga pavojingiausia?

SNL yra labai užkrečiama, dažniausiai nemirtina virusinė naminių ir laukinių porakanopinių gyvūnų liga, taip pat ji gali paveikti ir kai kurias kitas gyvūnų rūšis. SNL plačiai paplitusi liga visame pasaulyje. Prasirgę SNL gyvūnai ilgą laiką gali likti viruso nešiotojais. SNL nėra pavojinga žmonėms, tačiau sukelia didelius ekonominius nuostolius.  Suaugę gyvūnai gaišta retai, prieauglis gaišta dėl širdies raumens uždegimo.

SNL serga Bovidae genties gyvūnai (galvijai, zebu, buivolai, jakai), avys, ožkos, kiaulės, visi laukiniai atrajotojai ir Suidae genties gyvūnai. Camelidae genties gyvūnai (kupranugariai, lamos, vikunos) yra mažiau imlūs. Žiurkės, pelės, jūrų kiaulytės ir šarvuočiai gali būti užkrėsti eksperimentiškai.


Ligos klinikiniai požymiai

Klinikiniai požymiai priklauso nuo viruso štamo, gyvūno amžiaus ir veislės bei klinikiniai simptomai gali svyruoti nuo lengvų požymių ir net sukelti 100 % mirtingumą.

Snukio ir nagų liga1.jpgSnukio ir nagų liga2.jpg

Galvijai: sergantys gyvūnai karščiuoja, netenka apetito, sumažėja jų produktyvumas, pieno primilžis sumažėja 2-3 dienoms, čepsi lūpomis, griežia dantimis, šlubuoja, spardosi. Snukio ir nosies ertmės gleivinėse, tarpunagės ir apynagės odoje atsiranda pūslelės vadinamos aftomis. Aftoms plyšus pažeidimo vietoje lieka erozijos ar opos. Pūslelės gali atsirasti ant pieno liaukų.

Komplikacijos: antrine bakterine infekcija todėl susidaro liežuvio opos, deformuojasi nagos, išsivysto mastitas, miokarditas. Gyvūnai abortuoja, jauni gyvūnai nugaišta.

Avys ir ožkos: karščiavimas, seilėtekis ir burnos, pažeidimai dažnai būna nesunkūs. Avims ir ožkoms kojų odoje pokyčių gali nebūti. Dažniau pažeidžiama burnos gleivinė bedantėje dantenų srityje. Pūslelės susiformuoja ant nagų koronarinės juostos, taip pat gali matytis tarpunagėje. Avims ir ožkoms sumažėja primilžis arba jos visiškai užtrūksta. Prieauglis gaišta. Išsivysto depresija, anoreksija, silpnumas.

Kiaulės: karščiuoja, gali išsivystyti nagų pažeidimai, atsiranda pūslelės ant kojų ir ypač apie riešus. SNL virusas kiaulėms sukelia didelį mirtingumą.

Ši liga žmogui yra nepavojinga. Tik labai retais atvejais, po tiesioginio kontakto su sergančiu gyvuliu, žmogui gali pasireikšti lengvi peršalimo simptomai.


Ligos plitimo būdai

SNL virusas išskiriamas iš organizmo keturios dienos iki klinikinių požymių pasirodymo su iškvėptu oru, seilėmis, išmatomis, išskyromis, šlapimu, pienu ir sperma. Mėsa ir mėsos produktai taip pat gali būti viruso šaltiniu. SNL persirgę gyvūnai ir užsikrėtę vakcinuoti gyvūnai neįgyja sterilaus imuniteto, todėl jie platina virusą. Ligą platiną inkubacijos periode esantys ir sergantys gyvūnai. Virusas išskiriamas su iškvėptu oru, seilėmis, išmatomis ir šlapimu. Su pienu ir sperma virusas išskiriamas likus 4 dienoms iki klinikinių ligos požymių pasirodymo. Virusas gali plisti per mėsą ir kitus skerdimo produktus, kurių pH yra daugiau kaip 6.0. Virusą platina sergantys galvijai, vandens buivolai, pasveikę ir vakcinuoti gyvūnai (galvijams ir buivolams virusas išlieka ryklės audiniuose iki 30 mėnesių, avims 9 mėnesius).
 

Užsikrėtimo keliai

•    tiesioginio kontakto metu per imlius gyvūnus;
•    tiesioginio kontakto metu per užterštus objektus (rankas, avalynę, drabužius, transporto priemones ir t. t.);
•    per neapdorotus mėsos produktus (kiaulėms) (šėrimo paplovus);
•    naudojant užterštą virusais pieną (galvijų);
•    dirbtinio apvaisinimo metu per užterštą spermą;
•    įkvėpus infekcinių aerozolių;
•    žmonės gali užsikrėsti virusu per kvėpavimo takus per 24-48 val.
•    virusą gali pernešti vėjas.


Prevencinė vakcinacija

Lietuvoje gyvūnų vakcinacija nuo SNL yra uždrausta. Gyvūnai gali būti vakcinuojami nuo SNL tik užkrėstose teritorijose, tik nustačius serotipą, jeigu taikomos neatidėliotinos priemonės nesustabdo ligos plitimo. Neatidėliotinos vakcinacijos planas turi būti suderintas su Europos Komisija. Po ligos likvidavimo vakcinuoti gyvūnai privalo būti sunaikinti. Bet kokius atveju, taikomi apribojimai prekybai ir eksportui.
 

INFORMACIJA ŪKININKUI

Kaip išvengti ligos patekimo į ūkį

Veterinarijos specialistai pateikia svarbiausias rekomendacijas šios ligos prevencijai: 

  • Naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, laikykite atskirai bent 21 dieną, stebėkite jų sveikatos būklę.
  • Nešerkite gyvulių maisto atliekomis, kuriose yra mėsos arba kurios galėjo liestis su mėsa. 
  • Maisto atliekas, įskaitant virtuvės atliekas, laikykite taip, kad kenkėjai, paukščiai ar kiti gyvūnai neneštų jų į gyvulių laikymo vietas. 
  • Jei įmanoma, gyvulių girdymui naudokite vandentiekio arba šulinio vandenį. 
  • Neleiskite laikymo vietoje lankytis pašaliniams asmenims. 
  • Dirbdami ūkyje naudokite specialius ūkiui skirtus drabužius ir įsitikinkite, kad ūkio lankytojai naudotų apsauginius drabužius ir avalynę. 
  • Nesidalykite įranga (priekabomis, srutovežiais, įrankiais ir pan.) su kitais ūkiais arba po naudojimo juos dezinfekuokite. 
  • Jei keliavote po snukio ir nagų liga užkrėstą regioną (pvz.: Afrikos valstybes, Turkiją, Vidurio Azijos šalis, Indiją) ir lankėtės ūkinių gyvūnų laikymo vietose, 14 dienų po atvykimo į Lietuvą turėtumėte vengti įeiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietą. 
     

Pastebėjus SNL ar panašius gyvūno sveikatos pakitimus, nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojui. Laikantiems šiai ligai imlius gyvūnus gyventojams ar juos prižiūrintiems asmenims nesilankyti kitose fermose, ūkiuose, sodybose.
 

Kaip pranešti apie SNL įtarimus

Apie bet kokius SNL įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).  Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvūnus nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos. 
 

VMVT pasirengimas valdyti SNL

  • Vykdoma SNL stebėsena.
  • Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie SNL grėsmę.
  • 2024 m. gruodį vyko mokymai su NMVRVI.
  • Pateiktos rekomendacijos ūkininkams, kaip apsisaugoti nuo SNL.
  • Organizuoti mokymai valstybiniams ir privatiems veterinarijos gydytojams apie SNL riziką, biosaugos priemones.
  • Pakeisti Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro nuostatai.
  • Peržiūrėtas ir atnaujintas Neatidėliotinų priemonių planas dėl snukio ir nagų ligos.
  • Peržiūrėtas sąrašas įgaliotųjų veterinarijos gydytojų, kurie būtų pasitelkti ligos likvidavimo priemonėms taikyti.
  • NMVRVI yra paskirtoji LT laboratorija, atliekanti SNL tyrimus.


Veiksmai įtarus SNL

SNL įtarimas, bet dar nesant patvirtinimo:

  • Ūkio stebėsena.
  • Atliekamas visų ūkyje esančių gyvulių ir gyvulininkystės produktų surašymas.
  • Uždraudžiamas imlių gyvulių patekimas į / iš įtariamo užsikrėtusio ūkio.
  • Prie ūkio įėjimo įrengtas dezinfekcijos punktas.
  • Atliekamas epidemiologinis tyrimas.
  • Įtarimo atveju aplink ūkį gali būti nustatyta kontroluojama teritorija, kurioje 72 val. uždraudžiamas gyvūnų judėjimas.


Veiksmai patvirtinus SNL

  • Visi užkrėsti ar įtariami gyvuliai ūkyje turi būti saugiai nugaišinti.
  • Užkrėstame ūkyje atliekamas valymas ir dezinfekcija, naudojant atitinkamas dezinfekavimo priemones (gyvūnų laikymo vieta, transporto priemonės, kuriomis gyvūnai vežami ir įranga, kuri turėjo sąlytį su gyvūnais).
  • Užkrėstos teritorijos, nugaišinti gyvuliai, pašarai, mėšlas ir kitos medžiagos turi būti tinkamai dezinfekuoti ir sunaikinti.
  • Bet kokie gyvūniniai produktai iš paveikto ūkio turi būti atsekti ir apdoroti, kad būtų sunaikinti visi SNL virusai.
  • Turi būti atliktas epidemiologinis tyrimas siekiant nustatyti:
    • kada SNL pateko į ūkį;
    • ligos patekimo keliai;
    • kokie veiksniai (gyvūnų, žmonių, transporto ar kiti užkratą pernešantys) galėjo platinti SNL.


Apribojimų zonų nustatymas

  • Apsaugos zona: nustatoma 3 km spinduliu aplink užkrėstą vietą, kur taikomos griežtos kontrolės priemonės.
  • Priežiūros zona: sukuriama 10 km spinduliu aplink ligos židinį, kur vykdoma sustiprinta stebėsena. Tikslios šios zonos ribos nebūtinai turi būti apskritos, tačiau turi būti atsižvelgta į natūralius geografinius barjerus, administracines ribas ar kitus barjerus.
  • Turi būti atsekti visi gyvūnai, kurie buvo išvežti iš šių zonų likus mažiausiai 21 d. iki nustatyto ankstyviausiai užsikrėtusio gyvūnų.
  • Visi gyvūnų ūkiai turi būti užregistruoti ir surašyti visi imlūs gyvūnai.
  • Gyvūnai šiuose ūkiuose turi būti periodiškai tikrinami veterinarijos gydytojų.
  • Imlių gyvūnų negalima išvežti iš ūkių, nebent jie būtų skubiai skerdžiami prižiūrint oficialaus veterinarijos gydytojo.
  • Gyvūninės kilmės produktai negali būti išvežami iš zonos.


Gyvūnų ir gyvūninių produktų įvežimas iš šalių, kuriose nustatyta SNL

Iš šalių ar jų teritorijų, kuriose nustatyta snukio ir nagų liga, į kitas valstybes draudžiama vežti ligai imlius gyvūnus ir jų produktus.

Daugiau informacijos rasite čia


Aktualu keliaujantiems į šalis, kuriose pasireiškė SNL

Draudžiama įsivežti gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus į Lietuvą.
Patariama:
•    vengti kontaktų su naminiais ir laukiniais gyvūnais;
•    vengti lankytis gyvūnų turguose ir ūkiuose;
•    vengti kontaktų su paviršiais, suterštais gyvūnų išmatomis;
•    laikytis asmeninės higienos ir dažnai plauti rankas.


Pagrindiniai apsisaugojimo būdai

  • Laikytis biologinio saugumo reikalavimų medžioklės metu.
  • Gabenti sumedžiotus žvėris taip, kad būtų išvengtas skysčių tekėjimas į aplinką.
  • Vengti tiesioginio kontakto su sumedžiotu gyvūnu, naudoti vienkartines pirštines.
  • Po gyvūno išdorojimo ar kontakto su nugaišusiu gyvūnu, kruopščiai nusiplauti rankas.
  • Susidariusias gyvūnines atliekas saugiai patalpinti į atliekų duobę.
  • Dezinfekuoti savo transportą įrankius ir aprangą, ypač batus.


Praneškite apie sumedžiotus su neįprasta elgsena gyvūnus, rastas įtartinas gaišenas VMVT  užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108.
 

DUK – UŽKREČIAMOSIOS LIGOS

INFORMACIJA MEDŽIOTOJAMS

Snukio ir nagų liga

SNL yra itin užkrečiama virusinė gyvūnų liga, kuri gali turėti rimtų pasekmių ir laukinei gyvūnijai. Medžiotojai atlieka svarbų vaidmenį, padedant apsaugoti nuo ligos plitimo.

Šia liga gali sirgti šernai, stirnos, danieliai, taurieji elniai, briedžiai, stumbrai, muflonai ir kiti porakanopiai gyvūnai. 

Pagrindiniai klinikiniai SNL simptomai: silpnumas, nuovargis, ūmus daugelio gyvūnų šlubavimas, seilėtekis, pūslelės (skysčiu užpildytos pūslelės), snukio, dantenų, liežuvio, nagų, ir (arba) spenių pažeidimai, kuriuos galima pastebėti ankstyvosiose ligos stadijose.

simptomai 01 29.png

simptomai 2 - 01 29.png

Patvirtinti, kad serga gyvūnas SNL – galima tik ištyrus mėginį laboratorijoje. Sumedžioto gyvūno mėsa ir kitos gyvūno dalys tokiu atveju negali būti vartojami maistui ir privaloma saugiai sunaikinti.

Pagrindiniai apsisaugojimo būdai: 

  • Laikytis biologinio saugumo reikalavimų medžioklės metu. 
  • Gabenti sumedžiotus žvėris taip, kad būtų išvengtas skysčių tekėjimas į aplinką. 
  • Vengti tiesioginio kontakto su sumedžiotu gyvūnu, naudoti vienkartines pirštines. 
  • Po gyvūno išdorojimo ar kontakto su nugaišusiu gyvūnu, kruopščiai nusiplauti rankas. 
  • Susidariusias gyvūnines atliekas saugiai patalpinti į atliekų duobę. 
  • Dezinfekuoti savo transportą įrankius ir aprangą, ypač batus. 

Praneškite apie sumedžiotus su neįprasta elgsena gyvūnus, rastas įtartinas gaišenas VMVT užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108.


Afrikinis kiaulių maras

 

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – labai užkrečiama virusinė kiaulių ir šernų liga. Virusas pirmą kartą pateko į Gruziją 2007 m., o vėliau išplito visoje Rytų Europoje ir pirmą kartą į Europos Sąjungą pateko 2014 m., kur pirmą kartą buvo nustatytas Lietuvoje šernams. Šiuo metu liga išplitusi ir kitose ES valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją ir kt.  
 

Viruso perdavimo keliai tarp šernų 

Šernų populiacijoje AKM virusas plinta tiesioginio kontakto būdu – bene dažniausiai per viliojimo vietas, kur maitintis ateina tiek sveiki, tiek ir sergantys gyvūnai. Taip pat šernų rujos metu, kai šernų patinai aktyviai lankosi patelių bandose. Virusą pernešti gali ir subrendęs šernas, išvarytas iš gimimo vietos, kol suranda savo teritoriją ir gali nukeliauti netgi iki 50 km.  

AKM taip pat plinta ir netiesioginio perdavimo būdu, labai dažnai per užkrėstą aplinką: su pašarais, grūdinėmis kultūromis, šakniavaisiais, virtuvės bei maisto atliekomis, medžiotojams nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų dorojant sumedžiotus šernus, netinkamai juos transportuojant, iš gamtos neišrenkant nuo AKM kritusių šernų. 

Priežastys, dėl kurių dažniausiai AKM pasireiškia tarp šernų 

Išskiriamos keletas dažniausių AKM pasireiškimo laukinėje faunoje priežasčių. Viena pagrindinių – šernų sugrįžimas į medžiotojų įrengtas šėrimo ir viliojimo vietas. Galimybės virusą išplatinti didesnėse teritorijose itin padidėja prasidėjus medžioklės varant sezonui, ypač su šunimis, kai žvėrys intensyviai vaikomi. Medžiotojai ir varovai aktyviai važinėja automobiliais ir vaikšto medžioklės plotuose, todėl nesilaikantys biosaugos virusą gali lengvai išplatinti visoje teritorijoje. Taip pat vadinamieji medžiotojai „svečiai“, kurie aplaidžiai žiūri į biosaugą ir dėl to gali virusą pernešti dideliais atstumais. 

Gaišenos, o kartu ir AKM virusas jose gana gerai išsilaiko gamtoje nesuirę, šaltyje virusas puikiai išgyvena šernų gaišenose, aptinkamas net kaulo čiulpuose, o visiškai nukritus medžių lapams ir sukritus žolei nugaišę šernai aptinkami dažniau dėl geresnio matomumo. Iškritus sniegui gaišenos pastebimos dar geriau, dėl plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių žvėrių maitinimosi jomis. Aplink gaišenas kelių metrų spinduliu būna rausvų dėmių. 
 

Pagrindiniai apsisaugojimo būdai, būtini medžioklėje

  • Laikytis biologinio saugumo reikalavimų medžioklės metu. 
  • Gabenti sumedžiotus žvėris taip, kad būtų išvengtas skysčių tekėjimas į aplinką. 
  • Vengti tiesioginio kontakto su sumedžiotu gyvūnu, naudoti vienkartines pirštines. 
  • Po gyvūno išdorojimo ar kontakto su nugaišusiu gyvūnu, kruopščiai nusiplauti rankas. 
  • Susidariusias gyvūnines atliekas saugiai patalpinti į atliekų duobę. 
  • Dezinfekuoti savo transportą įrankius ir aprangą, ypač batus. 

 

Praneškite apie sumedžiotus su neįprasta elgsena gyvūnus, rastas įtartinas gaišenas VMVT užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108.

 vistos dedekles.jpg

Esama situacija

Pirmasis 2025 m. labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkis komerciniame ūkyje sausio 28 d. patvirtintas Šilutės r. (UAB ,,Vilkyčių paukštynas“), kur buvo laikoma virš 246 tūkst. dedeklių vištų.

Alytaus raj. Krokialaukio sen. kritusiai gulbei sausio 24 d. patvirtintas paukščių gripo virusas.

 

Situacija Lenkijoje

Atsakingos Lenkijos institucijos praneša, kad per šių metų sausio mėnesį Lenkijoje jau užfiksuoti 14 labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) protrūkiai komerciniuose paukščių ūkiuose. Šiuose ūkiuose sunaikinta daugiau nei 617 tūkstančių paukščių, atvejai fiksuoti ir trijuose mažuose ūkiuose. Paskutiniai protrūkiai užfiksuoti Lenkijos Puławy, Tarnowskie Góry, Kluczbork, Lubliniec, Góra regionuose. Visuose protrūkiuose, kuriuose nustatytas LPPG, įgyvendintos kontrolės priemonės: užkrėsti ūkiai buvo izoliuoti, užsikrėtę paukščiai ir jų produktai naikinami.  

 

Lietuvos paukščių laikytojai raginami atsisakyti ketinimų įsivežti naminius paukščius iš LPPG apimtos šalies.

Protrūkių vietos Lenkijoje:

image (1) (1).png


Kam paukščių gripas pavojingiausias?

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Patys pavojingiausi yra labai patogeniški H5 ir H7 paukščių gripo viruso potipiai.


Ligos požymiai

Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 % visų ūkyje laikomų paukščių.


Ligos plitimo būdai

Paukščių gripas plinta per kontaktą su sergančiu paukščiu arba per užterštą aplinką. Gali būti platinamas ir oro lašeliniu būdu, tačiau labai nedideliais atstumais. Ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Trukmė, kiek virusas išliks gyvybingas, priklauso nuo aplinkos sąlygų. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę ar kitus daiktus.


Pavojingas naminiams paukščiams

Naminiai paukščiai (kalakutai, vištos, naminės antys, naminės žąsys, putpelės, kurapkos, fazanai) yra ypač imlūs paukščių gripo virusui. Jie gali užsikrėsti: kontaktuodami su laukiniais vandens paukščiais, per užterštą vandenį, per užterštus lesalus ar kraiką, per juos prižiūrinčių žmonių aprangą, per įrankius, naudojamus paukščių priežiūrai, per aplinką (šalia atvirų vandens telkinių, kuriuose lankosi laukiniai vandens paukščiai).


Vakcinacija

Lietuvoje paukščius draudžiama vakcinuoti nuo paukščių gripo. Vakcinacija taikoma tik išimtiniais atvejais ir tik leidus Europos Komisijai, kuomet vakcinuojami reti ir itin brangūs egzotiniai nelaisvėje laikomi paukščiai, nors vakcina ir sustabdo viruso dauginimąsi ir plitimą, ji neapsaugo nuo užsikrėtimo skirtingais paukščių gripo viruso potipiais. Mokslininkai šiuo metu sukūrė paukščių vakciną nuo H5N1 viruso.
 

VMVT veiksmai

  • Atsižvelgdama į ES reikalavimus, VMVT yra patvirtinusi neatidėliotinos veiklos planą, pagal kurį vykdomi reguliarūs teoriniai ir praktiniai pareigūnų mokymai, imituojant ligos protrūkį.
  • Aktyvios paukščių migracijos sezonais dėl paukščių gripo grėsmės yra įvedamas sustiprintas budėjimo režimas ir atsakingi asmenys yra įpareigojami stebėti paskirtas teritorijas. Sukauptos būtinos įrangos ir dezinfekcinių medžiagų atsargos, apsaugos priemonės, kurios būtinos pasireiškus paukščių gripo protrūkiui.
  • Įvesta griežtesnė pasienio, paukščių laikymo ir pardavimo vietų veterinarinė kontrolė.


INFORMACIJA ŪKININKUI

Rekomendacijos paukštininkystės ūkiams:

  • Paukštininkystės ūkis turi būti įrengtas taip, kad į jį negalėtų nekontroliuojami patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir kiti gyvūnai.
  • Ūkio teritorija turi būti nuolat tvarkoma, joje auganti žolė – šienaujama.
  • Prieš įvažiavimą į paukštininkystės ūkio teritoriją turi būti užtikrinta visų įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcija.
  • Pastatai ir patalpos, kuriose laikomi lesalai, turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti laukiniai paukščiai ir graužikai, jos turi atitikti ir kitų, pašarų laikymą reglamentuojančių, teisės aktų reikalavimus.
  • Ūkyje privalu registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens bei pašarų suvartojimą, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir sustabdyti užkrato plitimą į kitas teritorijas.

 

 Rekomendacijos mažiems naminių paukščių ūkiams:

  • Paukščių migracijos metu laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiai paukščiais.
  • Naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą.
  • Nenaudoti naminių paukščių girdymui atvirų vandens telkinių vandens.
  • Namines žąsis ir antis laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių.
  • Nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.

 

Asmeninės apsauginės priemonės (AAP):

  • Jei naudojamos teisingai, AAP sumažina infekcijos perdavimo riziką. Į jas įeina:
  • pirštinės (nesterilios);
  • respiratoriai, kurių filtrų efektyvumas ne mažiau kaip 95 procentų arba medicininės kaukės;
  • chalatas ilgomis rankovėmis;
  • apsauginiai akiniai;
  • medicininės kepuraitės (naudojamos kai yra didelė rizika užsikrėsti virusu, pvz. kai išskiriami dideli aerozolio kiekiai);
  • plastikinė prijuostė, jeigu yra rizika apsitaškyti krauju, kūno skysčiais, sekretais, ekskretais.

AAP turi dėvėti:

  • visi sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, kurie tiesiogiai teikia pacientui sveikatos priežiūros paslaugas;
  • pagalbinis personalas, tarp jų sveikatos priežiūros bei atliekantys valymo darbus asmenys;
  • visi laboratorijos darbuotojai, dirbantys su bandiniais, kurie tiriami dėl paukščių gripo A(H5N1) viruso;
  • sterilizacijos tarnybos darbuotojai, tvarkantys užterštą paukščių gripo A(H5N1) sukėlėjų įrangą;
  • ligonio šeimos nariai ir lankytojai.

 

Rekomendacijos

Paukštininkystės ūkiams, savo reikmėms auginantiems paukščius, medžiotojams ir keliaujantiems asmenims

Laukinių paukščių rūšių, iš kurių turi būti imami ir tiriami mėginiai, siekiant nustatyti paukščių gripo užkratą (tikslinės rūšys), sąrašas

Ką daryti, jei pastebėjau, kad paukščiai elgiasi neįprastai?

Žmogaus gripo metodinės rekomendacijos

Labai patogeniško paukščių gripo grėsmė visuomenės sveikatai

Kaip pranešti apie paukščių gripo įtarimus

Pastebėjus paukščių gripui būdingų požymių naminių paukščių pulke, ėmus gaišti naminiams paukščiams ar aptikus nugaišusį laukinį vandens paukštį kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą arba paskambinus VMVT šiais telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108.
 

Interaktyvūs žemėlapiai

Paukščių gripas Lietuvoje  (nuolat atnaujinama)

Paukščių gripas Europoje 

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) informacija apie paukščių gripo situaciją

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) paukščių gripo rizikos žemėlapis

Pavasarinė paukščių migracija 

Apie į Lietuvą parskridusius paukščius galima sužinoti ornitologų portale www.ornitologija.lt. Lietuvos ornitologų teigimu, Europos ir pasaulio kontekste Lietuva yra svarbi šalis praskrendantiems paukščiams, ji yra ant intensyvaus Rytų Altanto paukščių migracijos kelio, kuriuo praskrenda didžioji dalis šiaurėje (Skandinavijoje, Rusijos tundroje) perinčių paukščių. Per Lietuvą driekiasi trys didžiausi paukščių migracijos keliai – rytinis arba Juodosios jūros, taip pat Adrijos (centrinės Europos) ir Rytų Atlanto migracijos kelias. Viena iš svarbiausių stotelių, kur Lietuvoje paukščiai nusileidžia pailsėti migracijos metu, yra Nemuno delta. Be to, gausiausi migruojančių vandens paukščių būriai telkiasi Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šiaulių, Radviliškio, Marijampolės, Lazdijų, Alytaus, Kauno, Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio ir Ignalinos rajonuose. Neabejojama, kad per Lietuvą gali praskristi didžiuliai būriai laukinių vandens paukščių ir iš tų Europos šalių, kurios patvirtinusios didelio patogeniškumo paukščių gripo virusą. Tačiau, kiek iš jų gali būti pavojingo viruso nešiotojai, niekas negali pasakyti. Gyventojų, kurie pastebės ar ras gaišusių laukinių vandens paukščių, prašoma apie tai informuoti artimiausią VMVT departamentą, arba šią informaciją pateikti VMVT telefonu 1879. Paukščių savininkai ir laikytojai Lietuvoje, atsižvelgus į VMVT direktoriaus įsakymą, privalo laikinai, iki baigsis intensyviausias laukinių vandens paukščių migracijos laikotarpis, apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke ir išleisti juos tik į lauko aikšteles (savo kiemus), kurios yra įrengtos ar aptvertos taip, kad naminiai paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais. 

Rudeninė paukščių migracija 

Atvėsus orams ir įsivyraujant rudeniui, vis labiau įsibėgėja ir laukinių vandens paukščių migracija. Paukščių būriai iki prasidedant šalčiams traukia piečiau sėkmingai ir šiltai praleisti žiemos. Dėl rudeninės migracijos šalies paukščių laikytojams reikėtų pradėti sunerimti, nes rizika Europoje plintančiam paukščių gripo virusui patekti į Lietuvos teritoriją šiuo laiku vėl padidėja. Specialistų ilgamečiai stebėjimai rodo, kad ligą dažniausiai perneša paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie užkrečia aplinką. Naminiai paukščiai užsikrečia per užterštą lesalą ar vandenį, nors virusas gali būti perduodamas ir žmogaus pagalba per inventorių, rūbus ar avalynę. Todėl labai svarbu, kad naminių paukščių laikytojai įvertintų galimą grėsmę, atsakingai laikytųsi visų biologinio saugumo reikalavimų. Paukščių savininkai ir laikytojai Lietuvoje, atsižvelgus į VMVT direktoriaus įsakymą, privalo laikinai, iki baigsis intensyviausias laukinių vandens paukščių rudeninės migracijos laikotarpis, apriboti naminių paukščių galimybę laisvai vaikščioti lauke ir išleisti juos tik į lauko aikšteles (savo kiemus), kurios yra įrengtos ar aptvertos taip, kad naminiai paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais. Kitų ES valstybių patirtis rodo, kad užsikrėtus paukščių gripo virusu, apsaugos zonos ir apribojimai skaudžiai atsiliepia ir netoliese esančioms paukščių laikymo vietoms – tiek nedideliems ūkiams, kuriuose paukščiai laikomi asmeninėms reikmėms, tiek komercinėms fermoms. Iš viruso paveiktų zonų draudžiama įvežti ar išvežti paukščius ir jų produktus. Tokiuose regionuose paskelbiamas karantinas, ūkiuose, kuriuose pasireiškia liga, vykdomas gyvūnų naikinimas ir dezinfekcija.


Specialieji teisės aktai

Europos Sąjungos teisės aktai

 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) 

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/687, kuriuo dėl tam tikrų į sąrašą įtrauktų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429

2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos ĮGYVENDINIMO reglamentas (ES) 2020/690, kuriuo dėl į sąrašą įtrauktų ligų, kurioms reikia taikyti Sąjungos priežiūros programas, tokių programų geografinės aprėpties ir į sąrašą įtrauktų ligų, kuriomis neužkrėstos teritorijos statusas gali būti nustatytas laikymo vietoms, nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 taikymo taisyklės

VMVT direktoriaus įsakymai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. B1-1007 „Dėl labai patogeniško paukščių gripo patekimo rizikos mažinimo ir apsaugos priemonių taikymo naminių paukščių laikymo vietose“ ​

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2015 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. B1-995 „Dėl Biologinio saugumo priemonių reikalavimų paukštininkystės ūkiams patvirtinimo“


DUK – UŽKREČIAMOSIOS LIGOS


Naudingos nuorodos

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija apie paukščių gripą

Europos Komisija apie paukščių gripą

Mokslinė nuomonė dėl VMVT vykdomos paukščių gripo stebėsenos programos bei paukščių gripo virusų stebėsenos žinduoliams

Mokslinė nuomonė apie riziką naminiams paukščiams užsikrėsti labai patogenišku paukščių gripu (LPPG) nuo migruojančių laukinių paukščių ir nuo naminių paukščių, laikomų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, kuriose pasireiškė ši liga

30f39567abf7702b852b125bf16af614.jpg

Esama situacija ir ligos patekimo rizikos 

Afrikinis kiaulių maras (AKM) – labai užkrečiama virusinė kiaulių ir šernų liga. Virusas pirmą kartą pateko į Gruziją 2007 m., o vėliau išplito visoje Rytų Europoje ir pirmą kartą į Europos Sąjungą pateko 2014 m., kur pirmą kartą buvo nustatytas Lietuvoje šernams. Šiuo metu liga išplitusi ir kitose ES valstybėse narėse, įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją ir kt.  

Atsižvelgiant į AKM epidemiologinę padėtį, Europos Komisija ES valstybių narių teritorijas suskirstė pagal rizikos lygį:  

I zona – (apribojimų taikymo zona) – dėl arti esančios užsikrėtusių šernų populiacijos. Šioje zonoje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai. Ūkiai turi atitikti biologinio saugumo reikalavimus. Atliekama nuolatinė kiaulių laikymo vietų valstybinė kontrolė ir stebėsena (mėginių atrinkimas). 

II zona – (apribojimų taikymo zona), kurioje AKM nustatytas laukinėje faunoje (šernams), epizootinė padėtis nuolat kintanti. Taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų (laikymo vieta turi atitikti visus biologinio saugumo reikalavimus, atliekama nuolatinė oficiali veterinarinė priežiūra), prekyba gyvomis kiaulėmis galima Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijoje, o į trečiąsias šalis galima išvežti tik su tos šalies leidimu, jei trečioji šalis pripažįsta Europos Komisijos taikomą regionalizaciją. Kiauliena, kiaulienos produktais galima prekiauti tik iš oficialiai pripažintų ūkių, taikančių griežtus biologinės saugos reikalavimus. Draudžiama išvežti šernus ir jų produktus iš Lietuvos teritorijos į ES ir trečiąsias šalis. 

III zona – (apribojimų taikymo zona), kurioje AKM nustatytas šernams bei naminėms kiaulėms, epizootinė padėtis nuolat kintanti. Gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje ir tik iš visiškai biologinės saugos reikalavimus įgyvendinusių ūkių. Kiauliena, kiaulienos produktais prekyba galima tik vietinėje rinkoje. Produktai privalo būti pažymėti specialiu sveikatingumo ženklu. Draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į ES bei Trečiąsias šalis. 

Interaktyvus afrikinio kiaulių maro regionalizavimo žemėlapis 

Pavojų kelia žmonės, turėję kontaktą su sergančiais gyvūnais, įvežami gyvūnai ar gyvūninės kilmės produktai iš užkrėstų teritorijų. Liga platinama tiesioginio arba netiesioginio kontakto keliu, ją gali pernešti gyvūnai, žmonės bei išplatinti, pvz. transporto ir apyvokos priemonėmis.  

Draudžiama importuoti gyvūnus ir gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių, kuriose ši liga yra paplitusi arba šalis neturi statuso (ES reikalavimai). 

Draudžiama savo reikmėms įsivežti gyvūninius produktus iš trečiųjų šalių (ES reikalavimai, atliekama pasienio kontrolė). 


Ligos paplitimas 

AKM išplitęs Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Rytų Europoje, Kaukaze, Italijos Sardinijos saloje ir Azijoje.  

 

Kam afrikinis kiaulių maras pavojingiausias? 

Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės bei šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. 

Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos.  


Ligos klinikiniai požymiai 

Ligos inkubacinis laikotarpis trunka nuo 5 iki 15 dienų, bet gali užsitęsti ir ilgiau.  

Yra trys šios ligos formos: ūmi, poūmė ir lėtinė.  

Ūmi forma – labai virulentiška, sukelianti kiaulių karščiavimą iki 40,5–42 °C, apie ausis, uodegą, pilvą, krūtinę atsiranda odos paraudimų, padažnėja kvėpavimas. Kiaulės neėda, sutrinka jų koordinacija, gali vemti, viduriuoti (kartais su krauju), veislinėms kiaulėms pasireiškia abortų atvejų. Jos nugaišta per 6–13 dienų nuo ligos pradžios. Kiaulių mirtingumas siekia 100 proc.  

Poūmė forma sukelia į ūmią ligos formą panašius klinikinius požymius, tačiau šie yra ne taip stipriai išreikšti. Pakyla kiaulių kūno temperatūra, jos beveik visą laiką guli, atsiranda reprodukcijos problemų. Kiaulės, sergančios lėtine afrikinio kiaulių maro forma, gali išgyventi 15–45 dienas nuo infekcijos pradžios. Kiaulių mirtingumas siekia 30–70 proc.  

Lėtinė forma sukelia mažiau pastebimus klinikinius požymius. Užsikrėtusioms kiaulėms pasireiškia trumpalaikių ligos požymių, gali pasitaikyti pagerėjimo periodų. Kiaulės netenka svorio, jų temperatūra svyruoja, prasideda kvėpavimo takų uždegimai, odos nekrozės, pasireiškia artritų.  

Kiaulių ūkiuose fiksuojamas 100 proc. kiaulių gaišimas. 


Ligos plitimo būdai ir rizika

AKM virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat kai kuriose šalyse (Afrikoje, kai kuriose Azijos ir Pietų Europos valstybėse) jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, užkrėstas maisto atliekas ir pan. 

Ši liga per placentą perduodama vaisiui. Paukščiai, musės ir žmonės gali mechaniškai pernešti virusą iš užkrėstų gyvūnų sveikiems. Kiaulių savininkas gali sukelti ligą šerdamas kiaules termiškai neapdorotomis ir užkrėstomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų. 

Afrikinio kiaulių maro virusas plinta nepriklausomai nuo metų laiko, gyvūno amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. 
 

Užsikrėtimo keliai 

  • Tiesioginis kontaktas (su ekskretais, sekretais, krauju, sperma). 
  • Netiesioginis kontaktas (per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, užkrėstas maisto atliekas ir pan.). 
  • Pervežant užkrėstas kiaules.
  • Per užkrėstas transporto priemones.
  • Šeriant kiaules užkrėstomis maisto atliekomis.
  • Per užkrėstą aprangą ar apavą, įrankius, įrangą, medžiagas, adatas.
  • AKM virusą gali mechaniškai pernešti žmonės, paukščiai, nariuotakojai. 
  • Šernų populiacijoje AKM virusas plinta tiesioginio kontakto būdu arba per šernų gaišenas ir išmatas. 


Prevencinė vakcinacija 

Vakcinos nuo AKM nėra. 
 

INFORMACIJA ŪKININKUI 

Kaip išvengti ligos patekimo į ūkį 

Veterinarijos specialistai pateikia svarbiausias rekomendacijas šios ligos prevencijai:   

  • stebėti savo gyvulius, atkreipti dėmesį į neįprastus jų požymius ar elgesį;  
  • naujai įsigytas kiaules kurį laiką laikyti atskirai, atidžiau stebėti jų sveikatos būklę;  
  • kol bus nustatyta ligos priežastis, sergančias kiaules reikia atskirti nuo sveikųjų;  
  • vengti laukinių gyvūnų kontakto su naminiais gyvūnais;  
  • laikytis higienos reikalavimų, pvz.: valyti ir dezinfekuoti darbo drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvažiuojančias ir išvažiuojančias iš fermos;  
  • neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių;  
  • nešerti kiaulių maisto atliekomis.  

Pastebėjus AKM ar panašius gyvūno sveikatos pakitimus, nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojui. Laikantiems šiai ligai imlius gyvūnus gyventojams ar juos prižiūrintiems asmenims nesilankyti kitose fermose, ūkiuose, sodybose. 
 

Biologinio saugumo priemonių reikalavimai neverslinėse ir verslinėse kiaulių laikymo vietose 

Transporto dezinfekcija 

Transporto priemonės turi būti išvalytos ir dezinfekuotos prieš ir po gyvūnų pervežimo. 


Kaip pranešti apie AKM įtarimus 

Apie bet kokius AKM įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio).  Įtarus užkrečiamąją ligą, jei įmanoma, atskirkite sergančius gyvūnus nuo kitų, neišvežkite ūkinių gyvūnų ir jų produktų iš laikymo vietos.   

 

VMVT pasirengimas valdyti AKM 

  • Vykdoma AKM stebėsena. 
  • Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie AKM grėsmę. 
  • Atnaujinti biologinio saugumo priemonių reikalavimai neverslinėse ir verslinėse kiaulių laikymo vietose. 
  • Pakeisti Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro nuostatai. 
  • NMVRVI yra paskirtoji LT laboratorija, atliekanti AKM tyrimus. 
     

Veiksmai įtarus AKM 

AKM įtarimas, bet dar nesant patvirtinimo: 

  • ūkio stebėsena;
  • atliekamas visų ūkyje esančių gyvulių ir gyvulininkystės produktų surašymas; 
  • uždraudžiamas imlių gyvulių patekimas į / iš įtariamo užsikrėtusio ūkio;
  • prie ūkio įėjimo įrengtas dezinfekcijos punktas;
  • atliekamas epidemiologinis tyrimas; 
  • įtarimo atveju aplink ūkį gali būti nustatyta kontroliuojama teritorija, kurioje uždraudžiamas gyvūnų judėjimas. 
     

Veiksmai patvirtinus AKM 

  • Visi užkrėsti ar įtariami gyvuliai ūkyje turi būti saugiai nugaišinti. 
  • Užkrėstame ūkyje atliekamas valymas ir dezinfekcija, naudojant atitinkamas dezinfekavimo priemones (gyvūnų laikymo vieta, transporto priemonės, kuriomis gyvūnai vežami ir įranga, kuri turėjo sąlytį su gyvūnais). 
  • Užkrėstos teritorijos, nugaišinti gyvuliai, pašarai, mėšlas ir kitos medžiagos turi būti tinkamai dezinfekuoti ir sunaikinti. 
  • Bet kokie gyvūniniai produktai iš paveikto ūkio turi būti atsekti ir apdoroti, kad būtų sunaikinti visi AKM virusai. 
  • Turi būti atliktas epidemiologinis tyrimas siekiant nustatyti: 
  • kada AKM pateko į ūkį; 
  • ligos patekimo keliai; 
  • kokie veiksniai (gyvūnų, žmonių, transporto ar kiti užkratą pernešantys) galėjo platinti AKM. 

 

Apribojimų zonų nustatymas 

  • Apsaugos zona: nustatoma 3 km spinduliu aplink užkrėstą vietą, kur taikomos griežtos kontrolės priemonės. 
  • Priežiūros zona: sukuriama 10 km spinduliu aplink ligos židinį, kur vykdoma sustiprinta stebėsena. Tikslios šios zonos ribos nebūtinai turi būti apskritos, tačiau turi būti atsižvelgta į natūralius geografinius barjerus, administracines ribas ar kitus barjerus. 
  • Turi būti atsekti visi gyvūnai, kurie buvo išvežti iš šių zonų likus mažiausiai 15 d. iki nustatyto ankstyviausiai užsikrėtusio gyvūnų. 
  • Visi aplinkiniai kiaulių ūkiai turi būti užregistruoti ir surašyti visi imlūs gyvūnai. 
  • Šiuose ūkiuose atliekami ligai imlių gyvūnų klinikiniai ir laboratoriniai kraujo tyrimai. 
  • Atliekami nušautų šernų laboratoriniai tyrimai. 
  • Imlių gyvūnų negalima išvežti iš ūkių. 
  • Gyvūninės kilmės produktai negali būti išvežami iš zonos. 

 

Gyvūnų ir gyvūninių produktų įvežimas iš šalių, kuriose nustatyta AKM 

Pagrindiniai reikalavimai dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų įvežimo iš AKM paveiktų šalių: 

  • Gyvų gyvūnų įvežimas: 
  • Kiaulių įvežimas iš AKM paveiktų šalių ar regionų yra griežtai draudžiamas. 
  • Kiti gyvūnai gali būti įvežami tik su veterinariniu sertifikatu, jei nėra pavojaus AKM plitimui. 
  • Kiaulienos ir kiaulienos produktų įvežimas: 
  • Reikalingas oficialus veterinarinis sertifikatas, patvirtinantis, kad produktai atitinka ES reikalavimus. 
  • Draudžiama įvežti neperdirbtą kiaulieną, termiškai neapdorotus gaminius ir šviežią mėsą. 
  • Pašto siuntos ir asmeninis bagažas: 
  • Iš AKM paveiktų trečiųjų šalių draudžiama įvežti kiaulienos produktus asmeniniame bagaže ar paštu (pvz., dešras, rūkytą kiaulieną, lašinius). 
  • Keliautojai, pažeidę šį draudimą, gali būti baudžiami, o produktai – konfiskuojami ir sunaikinami. 
  • Kitos gyvūninės kilmės prekės: 
  • Pienas ir pieno produktai, perdirbti pagal ES reikalavimus, gali būti įvežami. 
  • Kailiai, odos ir kita gyvūninė produkcija gali būti įvežama, jei jie buvo tinkamai apdoroti ir neturi AKM užkrato pavojaus. 
  • Transporto priemonių ir įrangos reikalavimai: 
  • Transporto priemonės, gabenančios gyvūnus ar gyvūninius produktus, turi būti tinkamai išvalytos ir dezinfekuotos. 
  • Draudžiama įvežti šiaudus, pašarus ir kitus produktus, kurie galėjo turėti kontaktą su AKM virusu. 
     

Svarbu žinoti: 

  • Prieš įvežant gyvūnus ar gyvūninius produktus iš AKM paveiktų regionų, būtina pasitikrinti naujausius VMVT bei Europos Komisijos reikalavimus. 
  • Pažeidus šiuos reikalavimus, gali būti taikomos administracinės baudos ir konfiskuojamos prekės. 
  • AKM plitimui suvaldyti vykdomi griežti patikrinimai pasienio kontrolės punktuose. 
     

Aktualu keliaujantiems į šalis, kuriose pasireiškė AKM 

Draudžiama įsivežti AKM imlius gyvūnus ir iš jų pagamintus gyvūninės kilmės produktus į Lietuvą. 
Patariama: 

  • vengti kontaktų su naminiais ir laukiniais gyvūnais AKM imliais gyvūnais; 
  • vengti lankytis gyvūnų turguose ir ūkiuose; 
  • laikytis asmeninės higienos ir dažnai plauti rankas. 
     

INFORMACIJA MEDŽIOTOJAMS 

Pagrindiniai apsisaugojimo būdai: 

  • Laikytis biologinio saugumo reikalavimų medžioklės metu. 
  • Gabenti sumedžiotus žvėris taip, kad būtų išvengtas skysčių tekėjimas į aplinką. 
  • Vengti tiesioginio kontakto su sumedžiotu gyvūnu, naudoti vienkartines pirštines. 
  • Po gyvūno išdorojimo ar kontakto su nugaišusiu gyvūnu, kruopščiai nusiplauti rankas. 
  • Susidariusias gyvūnines atliekas saugiai patalpinti į atliekų duobę. 
  • Dezinfekuoti savo transportą įrankius ir aprangą, ypač batus. 

 

Praneškite apie sumedžiotus su neįprasta elgsena gyvūnus, rastas įtartinas gaišenas VMVT užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ir +370 5 242 0108.
 

 

Moksliniai tyrimai

AKM leidiniai:

• Afrikinis kiaulių maras: aptikimas ir diagnostika. Vadovas veterinarams

signs-of-newcastle-disease-.jpg

Esama situacija ir ligos patekimo rizikos

2018 metais Belgija ir Čekijos Respublika pasiskelbė neapimtomis Niukaslo liga šalimis (šaltinis – WOAH).

Nuo 2021 metų Švedija ir Suomija buvo pripažintos šalimis, neapimtomis Niukaslo liga, kuriose vakcinacija nėra vykdoma (šaltinis – ES), tačiau 2024 metais Švedija pranešė apie du šios ligos protrūkius.

Artimiausia šalis, kurioje liga yra nustatyta – Lenkija.


Ligos paplitimas

2024 metais apie ligos plitimą pranešė Italija (2 protrūkiai), Lenkija (29 protrūkiai), Švedija (2 protrūkiai).

2025 metais (iki vasario 5 d.) Lenkija pranešė dar apie 13 atvejų komerciniuose paukštynuose ir nekomercinėse paukščių laikymo vietose. Visuose protrūkiuose, kuriuose nustatytas NL, įgyvendintos kontrolės priemonės: užkrėsti ūkiai buvo izoliuoti, užsikrėtę paukščiai ir jų produktai naikinami. 
 

Niukaslo ligos paplitimas.png
 

Kam Niukaslo liga pavojingiausia? 

Naminiams ir laukiniams paukščiams. Įprastai laukiniai paukščiai yra ligos nešiotojai.

Niukaslio liga yra gyvūnų liga, kuri taip pat gali užkrėsti žmones ir Niukaslo ligos virusas gali sukelti žmonėms konjunktyvitą, tačiau liga paprastai yra labai lengva ir savaime praeina.


Ligos klinikiniai požymiai

  • Respiraciniai požymiai – dusulys, kosulys, čiaudulys ir karkalai.
  • Centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai – drebulys, paralyžiuoti sparnai ir kojos, susukti kaklai, sukimasis ratu, spazmai ir paralyžius.
  • Viduriavimas.
  • Gali iš dalies arba visiškai sumažėti kiaušinių dėjimas. Kiaušiniai gali būti nenormalios spalvos, formos ar paviršiaus, juose gali būti vandeningo baltymo
  • Mirtingumas yra įvairus, bet gali siekti 100 proc.
     

Ligos plitimo būdai ir rizika

NL dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto susergančiais ar nešiotojais paukščiais. Užsikrėtę paukščiai virusą platina su išmatomis, užteršdami aplinką. Tada gali užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su išmatomis ir kvėpavimo takų išskyras arba per užterštą maistą, vandenį, įrangą ir žmonių drabužius.

Niukaslio ligos virusai aplinkoje gali išgyventi kelias savaites, ypač vėsiu oru.

Paprastai virusas išsiskiria inkubaciniu laikotarpiu ir trumpą laiką sveikimo metu. Balandžiai virusą gali platinti su pertraukomis metus ar ilgiau.

Virusas randamas visose užsikrėtusio paukščio skerdenos / gaišenos dalyse.

Liga yra labai užkrečiama. Kai virusas patenka į jautrių paukščių pulką, beveik visi paukščiai užsikrės per dvi–šešias dienas.


Prevencinė vakcinacija

Prevencinė vakcinacija vykdoma daugumoje pasaulio šalių.
 

INFORMACIJA ŪKININKUI

Rekomendacijos paukštininkystės ūkiams:

  • Paukštininkystės ūkis turi būti įrengtas taip, kad į jį negalėtų nekontroliuojami patekti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, laukiniai, bešeimininkiai ir kiti gyvūnai.
  • Ūkio teritorija turi būti nuolat tvarkoma, joje auganti žolė – šienaujama.
  • Prieš įvažiavimą į paukštininkystės ūkio teritoriją turi būti užtikrinta visų įvažiuojančių transporto priemonių dezinfekcija.
  • Pastatai ir patalpos, kuriose laikomi lesalai, turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad į jas negalėtų patekti laukiniai paukščiai ir graužikai, jos turi atitikti ir kitų, pašarų laikymą reglamentuojančių, teisės aktų reikalavimus.
  • Ūkyje privalu registruoti informaciją apie paukščių gaišimą, vandens bei pašarų suvartojimo sumažėjimą, kiaušinių kiekio sumažėjimą, kiaušinių spalvos, formos ir kokybės pasikeitimus, kad būtų galima anksti nustatyti ligą ir sustabdyti užkrato plitimą į kitas teritorijas.
  • Vakcinuoti paukščius nuo NL.
  • Laikant paukščius taikyti principą- „tuščia-pilna“.
     

Rekomendacijos mažiems naminių paukščių ūkiams:

  • Paukščių migracijos metu laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais.
  • Lesinti ir girdyti naminius paukščius patalpose, kad nevilioti laukinių paukščių į naminių paukščių laikymo vietą.
  • Naminiams paukščiams skirtą pašarą laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą.
  • Nenaudoti naminių paukščių girdymui atvirų vandens telkinių vandens.
  • Nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.
  • Įsigyti tik nuo NL vakcinuotus paukščius.

 

Biologinio saugumo reikalavimai paukštininkystės ūkyje


Kaip pranešti apie NL įtarimus

Apie bet kokius paukščių negalavimus NL įtarimus kuo skubiau praneškite privačiam veterinarijos gydytojui ir / ar VMVT – užpildžius anketą  arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio). 


VMVT pasirengimas valdyti NL

  • Vykdoma pasyvi NL stebėsena.
  • Ūkininkai ir veterinarijos gydytojai informuoti apie NL grėsmę.
  • Pateiktos rekomendacijos ūkininkams, kaip apsisaugoti nuo NL.
  • Pakeisti Užkrečiamųjų ligų kontrolės centro nuostatai.
  • Peržiūrėtas ir atnaujintas Neatidėliotinų priemonių planas dėl NL.
  • Peržiūrėtas sąrašas įgaliotųjų veterinarijos gydytojų, kurie būtų pasitelkti ligos likvidavimo priemonėms taikyti.
  • NMVRVI yra paskirtoji LT laboratorija, atliekanti NL tyrimus.


Ką daryti, jei pastebėjau, kad paukščiai elgiasi neįprastai?


Teisės aktai

 

Naudingos nuorodos

Europos komisijos internetinis puslapis

WOAH internetinis puslapis

EFSA (Europos maisto saugos agentūra) internetinis puslapis (moksliniai straipsniai)

 Kaip saugoti naminius paukščius, migruojant laukiniams paukščiams?

 Paukščių gripas: aktualu smulkiems ūkininkams

 Mėlynojo liežuvio liga: klinikiniai požymiai, imlūs gyvūnai

 Saugokitės mėlynojo liežuvio ligos

 Veiksmai, nustačius mėlynojo liežuvio ligos protrūkį Lenkijoje

 Mėlynojo liežuvio liga: kaip plinta, kaip atpažinti, rekomendacijos

 Snukio ir nagų liga: rekomendacijos

 Snukio ir nagų liga: aktualu medžiotojams

 Pranešimas dėl užkrėstų ūkinių gyvūnų bandų likvidavimo pasireiškus SNL (anglų k.), skaitytas Šiaurės ir Baltijos šalių pratybose-mokymuose „Rūta”

 Kaip afrikinis kiaulių maras patenka pas kiaules?

 Afrikinio kiaulių maro biosaugos priemonės

Atnaujinimo data: 2025-02-13